In pectore: Skirtumas tarp puslapio versijų

4 baitai pašalinti ,  prieš 9 metus
S
nėra keitimo aprašymo
S (įtraukta Kategorija:Kardinolai naudojant HotCat)
SNo edit summary
[[Vaizdas:Aleander.jpg|miniatiūra|right|250px|''Girolamo Aleandro'' – pirmasis popiežiaus paskirtas kardinolas ''in pectore'' ([[Reformacija|reformacijos]] epochojeepocha)]]
'''In pectore''' ({{la|In pectore}}, 'krūtinėje') – lotyniškas posakis, kuris gali būti išverčiamas ir kaip „slapta širdyje“. Pirmą kartą pasirodė [[1536]] m. kaip [[Romos kurija|Romos kurijos]] terminas apibrėžti [[kardinolas|kardinolą]], kurį [[popiežius]] paskyrė savo slaptu nutarimu. Jei pontifikas iki savo mirties nespėjo apie tai pranešti [[konsistorija]]i, tai toks paskyrimas laikomas negaliojančiu.
 
== Slaptieji kardinolai ==
 
Pagal [[Kanonų teisė|Kanonų teisę]], slaptasis kardinolas laikinai neturi jokių kardinolo teisių, tačiau jas įgyja iškart, popiežiui paviešinus jo vardą. Be to, viršenybės teisė jam priklauso nuo tos dienos, kada buvo paskirtas kardinolu, nors ir nepaskelbus jo vardo. Paprastai slaptojo kardinolo statusas dvasininkui suteikiamas tada, kai viešumas gali sukelti grėsmę jo gyvybei, ypač jeigu naujasis hierarchas gyvena šalyje, kuri priešiška Katalikų Bažnyčiai, ji yra persekiojama. Tokio kardinolo vardas neskelbiamas, kol tokioje šalyje nepagerėja politinė padėtis. Taip kartais būdavo daroma [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metais, siekiant apginti komunistinėje [[Rytų Europa|Rytų Europoje]] dirbusius vyskupus.
 
[[1998]] m. popiežius [[Jonas Paulius II]] paskyrė slaptuoju kardinolu [[Ryga|Rygos]] arkivyskupą [[Jānis Pujats|Janį Pujatą]], kurio vardas visuomenei tapo žinomas [[2001]] m.
34 231

pakeitimas