Endokarditas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 49:
Skiriamos kardialinės ir ekstrakardialinės komplikacijos. Kai yra ūminis infekcinis endokarditas , pažeisti iki tol buvę normalūs vožtuvai greitai suardomi , ir ligonis gali mirti per 6 savaites nuo ūminio širdies nepakankamumo arba neįveiktos infekcijos. Svarbiausia kardialinė poūmio infekcinio endokardito komplikacija yra kongestinis širdies nepakankamumas ( tai dažniausia mirties priežastis gydant ar po gydymo)dėl nesandarių išopėjusių bei perforavusių vožtuvų ir kraujo regurgitacijos arba stenozės , jei vegetacijos stambios , bei infekcinio miokardito. Kartais gali prasidėti miokardo abscesas su nuo jo lokalizacijos priklausomomis komplikacijomis, įskaitant ir perikarditą ar infarktą dėl embolo vainikinėje arterijoje . Ekstrakardialinės komplikacijos-tai židininis nekrozinis glomerulonefritas, emboliniai inkstų taip kitų didžiojo kraujo apytakos rato organų infarktai.
Antibakterinė terapija efektyviai sumažina sergamumą ir mirštamumą. Tačiau prognozė priklauso nuo nustatyto mikroorganizmo išsiplitimo ir laiko, kada infekcija pradėta gydyti .25-40 proc Staphylococcus aureuss sukeltų endokarditų dar yra mirtini. Vietoj deformuotų vožtuvų būtina įsodinti dirbtinius vožtuvus.
===== Ligos prevencija =====
Svarbi tinkama burnos ir odos higiena, infekcinių židinių gydymas. Pagrindinė profilaktinė priemonė – trumpas antibiotikų (amoksicilino, eritromicino, klindamicino) kursas po procedūrų ar operacijų, galinčių sukelti bakterijų patekimą į kraują (pvz., po danties ištraukimo, tonzilių pašalinimo, pūlinio atvėrimo, šlapimo takų ir virškinamojo trakto operacijų). Antibiotikai privalomi žmonėms, priklausantiems rizikos grupei (turintiems įgimtą ar įgytą širdies ydą, sergantiems hipertrofine kardiopatija, po širdies vožtuvų protezavimo, jau anksčiau sirgusiems infekciniu endokarditu
== Literatūra ==
| |||