Julijonas Steponavičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

== Biografija ==

[[1921 m.]] - [[1930 m.]] mokėsi [[Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija|Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje]], [[1930 m.]] - [[1936 m.]] studijavo [[Vilniaus kunigų seminarija|Vilniaus kunigų seminarijoje]] ir [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]]. [[1936 m.]] parašė magistro darbą lenkų kalba apie [[Vytautas Didysis|Vytautą Didįjį]] ir apgynė teologijos magistro laipsnį. [[1936 m.]] birželio 21 d. [[Vilniaus arkikatedra|Vilniaus arkikatedroje]] arkivyskupas [[R. Jalbžykovskis]] jį įšventino [[kunigas|kunigu]]. Liepos 5 d. [[Gervėčiai|Gervėčių]] bažnyčioje jaunasis kunigas atlaikė pirmąsias Šv. Mišias. Netrukus buvo paskirtas į [[Rodūnia|Rodūnią]] vikaru, ten lenkų valdžios buvo persekiotas. Perkeltas kapelionu ir tikybos dėstytoju į [[Gardinas|Gardino]] Bernardinų mergaičių mokyklą.

Nuo [[1939 m.]]  buvo [[klebonas]] [[Palūšė]]je, nuo [[1941 m.]] - [[Naujasis Daugėliškis|Naujajame Daugėliškyje]], nuo [[1946 m.]] - [[Adutiškis|Adutiškyje]]. Nuo [[1953 m.]] buvo verbuojamas [[KGB]], bet principingas kunigas atsisakė bendradarbiauti ir dalyvauti sovietinės propogandos kampanijose. [[1955 m.]] gegužės 22 d. Julijonas Steponavičius [[popiežius|popiežiaus]] [[Pijus XII|Pijaus XII]] nominuotas tituliniu Antarado vyskupu ir Panevėžio vyskupo [[Kazimieras Paltarokas|Kazimiero Paltaroko]] augziliaru. Kadangi tuo metu Panevėžio vyskupas administravo ir Vilniaus vyskupiją, Julijonas Steponavičius netrukus persikėlė į Vilnių.

[[2011 m.]] [[spalio 23]] d. [[Žagarės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia|Žagarės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje]] buvo švenčiamos [[Vilnius|Vilniaus]] arkivyskupo Julijono Steponavičiaus 100-osios gimimo metinės. Šiame minėjime dalyvavo Lietuvos Katalikų bažnyčios vyskupai, kunigai, tikintieji, valdžios atstovai. Šv. Mišių metu giedojo [[Vilniaus arkikatedra|Vilniaus arkikatedros]] bazilikos grigališkasis choras „Schola Gregoriana Vilnensis“, [[Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia|Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios]] grigališkojo choralo studija „Schola Cantorum De Regina Pacis“ ir kitų miestų chorai. Po šv. Mišių bažnyčios šventoriuje [[Šiauliai|Šiaulių]] vyskupo [[Eugenijus Bartulis|Eugenijaus Bartulio]] buvo pašventintas [[Žagarė]]s klebono Mariaus Dyglio iniciatyva pastatytas Akmeninio Rūpintojėlio koplystulpis [[Vilnius|Vilniaus]] arkivyskupo Julijono Steponavičiaus apaštalavimui [[Žagarė]]je atminti.

 

 

== Šaltiniai ==