Reliktinis spinduliavimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atšauktas naudotojo 212.122.69.174 (Aptarimas) darytas keitimas 4291991 |
|||
Eilutė 7:
Vienintelė šiuo metu žinoma teorija, galinti paaiškinti šį reiškinį, yra [[Didysis sprogimas|Didžiojo sprogimo]] („Big-Bang“) teorija, kurią suformulavo rusų fizikas A. Fridmanas, o vėliau, 1940 m., išvystė jo mokinys Dž. Gamovas.
Pagal šią teoriją, tolimoje praeityje (prieš
Besiplečiant Visatai, plazma aušo. Maždaug po 400 000 metų, temperatūrai nukritus iki 3000 К, elektronai pradėjo susijungti su [[Vandenilis|vandenilio]] ir [[Helis|helio]] branduoliais ir susidarė [[Atomas|atomai]]. Šis procesas vadinamas [[rekombinacija]], o Visatos vystymosi laikotarpis vadinamas [[rekombinacijos epocha]]. Kuomet beveik visai neliko laisvų elektronų, spinduliavimas galėjo laisvai plisti faktiškai nesąveikaudamas su medžiaga. Astronomai šį reiškinį vadina spinduliavimo atsiskyrimu nuo medžiagos. Nuo tada iki šių laikų dėl Visatos plėtimosi reliktinio spinduliavimo temperatūra nukrito 1100 kartų ir pasiekė dabartinę 2,725 K vertę.
Eilutė 17:
[[Vaizdas:WMAP TT power spectrum.png|thumb|right|300px|Reliktinio spinduliavimo temperatūros fliuktuacijos priklausomai nuo kampinių matmenų (ašis viršuje). Duomenys iš [[WMAP]] (2006), [[Acbar]] (2004) [[Boomerang]] (2005), [[CBI]] (2004) and [[VSA]] (2004) eksperimentų.]]
== Literatūra ==
|