20:21, 5 kovo 2013 versija taisyti 212.122.69.174 (aptarimas) →‎Spinduliavimo prigimtis ← Prieš tai darytas keitimas		22:42, 5 kovo 2013 versija taisyti anuliuoti Tocekas (aptarimas \| indėlis) 28 524 keitimai S Atšauktas naudotojo 212.122.69.174 (Aptarimas) darytas keitimas 4291991 Kitas pakeitimas →
Eilutė 7: Vienintelė šiuo metu žinoma teorija, galinti paaiškinti šį reiškinį, yra [[Didysis sprogimas\|Didžiojo sprogimo]] („Big-Bang“) teorija, kurią suformulavo rusų fizikas A. Fridmanas, o vėliau, 1940 m., išvystė jo mokinys Dž. Gamovas. Pagal šią teoriją, tolimoje praeityje (prieš ~~13.7~~14-15 milijardų metų) visa [[Visata\|Visatos]] [[materija (fizika)\|materija]] turėjo būti susikoncentravusi viename taške, kurio tankis ir temperatūra buvo nepaprastai dideli. Tokį tašką astronomai pavadino [[singuliarinis taškas\|singuliariniu tašku]] ({{la\|singularis}} – ypatingas). [[Visata]], labiausiai tikėtina, prasidėjo nuo didžiulio sprogimo. Jos plėtimasis lėmė medžiagos tankio ir temperatūros sumažėjimą. Tačiau tuo metu Visata buvo [[plazma\|plazmos]] kamuolys, sudarytas iš [[fotonas\|fotonų]], [[elektronas\|elektronų]] ir [[barionas\|barionų]]. Dėl [[Komptono reiškinys\|Komptono reiškinio]] fotonai nuolat sąveikavo su elektronais ir barionais. Dėl to spinduliavimas (fotonai) buvo [[Šiluminė pusiausvyra\|šiluminėje pusiausvyroje]] su medžiaga ir jų energetinis [[spektras]] atitiko [[absoliučiai juodas kūnas\|absoliučiai juodo kūno]] spektrą. Besiplečiant Visatai, plazma aušo. Maždaug po 400 000 metų, temperatūrai nukritus iki 3000 К, elektronai pradėjo susijungti su [[Vandenilis\|vandenilio]] ir [[Helis\|helio]] branduoliais ir susidarė [[Atomas\|atomai]]. Šis procesas vadinamas [[rekombinacija]], o Visatos vystymosi laikotarpis vadinamas [[rekombinacijos epocha]]. Kuomet beveik visai neliko laisvų elektronų, spinduliavimas galėjo laisvai plisti faktiškai nesąveikaudamas su medžiaga. Astronomai šį reiškinį vadina spinduliavimo atsiskyrimu nuo medžiagos. Nuo tada iki šių laikų dėl Visatos plėtimosi reliktinio spinduliavimo temperatūra nukrito 1100 kartų ir pasiekė dabartinę 2,725 K vertę. Eilutė 17: [[Vaizdas:WMAP TT power spectrum.png\|thumb\|right\|300px\|Reliktinio spinduliavimo temperatūros fliuktuacijos priklausomai nuo kampinių matmenų (ašis viršuje). Duomenys iš [[WMAP]] (2006), [[Acbar]] (2004) [[Boomerang]] (2005), [[CBI]] (2004) and [[VSA]] (2004) eksperimentų.]] == Literatūra ==

Reliktinis spinduliavimas: Skirtumas tarp puslapio versijų