XIII amžiaus 6-as dešimtmetis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Tai buvo [[keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį]]. Šių metų svarbiausi įvykiai:
* '''[[Kovo 20]]''' d. Romos popiežius [[Aleksandras IV]] paskelbė kryžiaus žygį prieš Lietuvą, einantys žygin atleidžiami nuo buvusių skolų ir palūkanų.
* '''[[Liepos 13]]''' d. Kurše, prie [[Durbės mūšis|Durbės]] ežero, žemaičiai ir lietuviai, vadovaujami kunigaikščiokunig. [[Treniota|Treniotos]], sutriuškino jungtines Prūsijos ir Livonijos kryžiuočių pajėgas. Tai buvo didžiausias Ordino pralaimėjimas, sukėlęs išsivadavimo kovas visame Pabaltijį. Žuvo 150 Ordino riterių, maršalas, magistras ir komturaikomtūrai.
* Romos popiežius [[Aleksandras IV]] organizavo pagalbą Durbės mūšį pralaimėjusiam Vokiečių ordinui.
* Po Durbės mūšio prasidėjo [[Kuršių 1260-1267 m. sukilimas|kuršių sukilimas]]. Per Durbės mūšį šiauriniai kuršiai perėjo į žemaičių pusę ir puolė kryžiuočius iš užnugario. Visas [[Kuršas]] sukilo ir išsivadavo iš Livonijos ordino valdžios. Sukilėliams vadovavo Utilis.
* '''[[Rugsėjo 20]]''' d. prasidėjo [[Didysis prūsų sukilimas]] po to, kai Notangos ir Varmės fogtas Volradas Mirabilis Lencenbergo pilyje sudegino notangų vadus. Prūsijos gentys sutiko bendradarbiauti ir išrinko naujus vadovus. Sembų vadu stojo vitingas Glandas, rotangų – [[Herkus Mantas]], varmių – [[Glapas]], pagudėnų – [[Auktuma]], vėliau [[Linkus]], bartų – [[Divonis|Divonė]].
* Vitingas [[Divonis]] su bartų sukilėliais apgulė Vaistotpilio pilį. [[Kryžiuočiai]] ją patys sudegino ir slapčia pasitraukė. [[Divonis]] vadovavo jungtinei bartų, sūduvių ir pagudėnų kariuomenei, kuri prie Angrapės upės įveikė Valevonos (vok. Wiesenburg) pilies kryžiuočius, žuvo 20 riterių. Vėliau sukilėliai su apgulos pabūklais puolė Valevonos pilį, kol kryžiuočiai slapčia pasitraukė Mazovijos link. [[Divonis]] mūšyje buvo sunkiai sužeistas.
 
[[Kategorija:XIII amžius]]
3 558

pakeitimai