Kanapė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 38:
[[Vaizdas:Kanape-piktzole-kauno-centras-2005.jpg|thumb|Kanapės dažnai auga kaip [[piktžolė]]s]]
 
''Cannabis sativa'' [[Lietuva|Lietuvoje]] - labai seniai naudojamas [[kultūriniai augalai|kultūrinis augalas]]. Manoma, kad kanapės (ir [[sora|soros]]) buvo vieni pirmųjų kultūrinių augalų. Jų sėklų ir kanapinių virvelių liekanų rasta vidurio neolito [[Neolitinės kultūros Lietuvoje#Narvos kultūra|Narvos kultūros]] Šventosios gyvenvietėse (III tūkstantmečio pr. m. e./BC II pusėje). Moteriškieji augalai vadinti ''grūdėmis'', vyriškieji – ''pleiskanėmis''. Vyriškieji augalai didesni už moteriškuosius, greičiau auga ir anksčiau žydi. Augalas vaistingas, maistingas, greitai auga, atsparus [[piktžolė]]ms ir [[kenkėjai|kenkėjams]]. Augdamas ir sąveikaudamas su dirvoje esančiomis bakterijomis žemę pripildo [[azotas|azoto]], o sąveikaudamas su grybais pripildo [[fosforas|fosforo]] junginių, todėl žemė ypatingai gaivinama. Nereikia žemės nuodyti cheminėmis trąšomis ir pesticidais! [[Trąšos|tręšti]]. Patartina nuėmus [[derlius|derlių]] nepanaudotas augalo dalis palikti [[dirva|dirvoje]], kad kurtusi sveika žemės paklotė, kurioje gyvenantys skaidytojai, bakterijos ir grybai organines augalo dalis išskaidytų į neorganines, taip tęsdami molekulių ciklą, kurios galiausiai bus įtrauktos kanapių kaip jų maistinė medžiaga - daugiau nei tik azotas ir fosforas, bet ir įvairūs mineralai bei metalaimokslui dar neatrastos medžiagos.
 
Sėklos yra maistingos: jose daugiau [[baltymai|baltymų]] ir [[aminorūgštys|aminorūgščių]], nei grūdinių kultūrų grūduose. Todėl iš sėklų dažniausiai spaudžiamas [[Augalinis aliejus|aliejus]]. Iki šių dienų išlikę vartojimo maistui papročių [[Žemaitija|Žemaitijoje]].