|
[[Vaizdas:Lietuvos teatro muzikos ir kino muziejus.jpg|thumb|310px|right|Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus]]
'''Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus''' – [[Lietuva|Lietuvos]] [[muziejus]] [[Vilnius|Vilniuje]], Vilniaus g. 41, [[kultūra|kultūros]] švietimo įstaiga, renkanti, sauganti, tirianti, restauruojanti ir populiarinanti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių [[teatras|teatro]], [[muzika|muzikos]] ir [[kinas|kino]] veikėjų kūrybą, meno mokymo įstaigų, kultūros organizacijų kūrybinės veiklos medžiagą. Muziejaus steigėjas Lietuvos Respublikos [[Kultūros ministerija]].
== Istorija ==
Muziejus įkurtas [[1926]] m. [[Kaunas|Kaune]] [[Balys Sruoga|B. Sruogos]] ir [[Vincas Krėvė|V. Krėvės]] iniciatyva, vadintas [[VDU|Lietuvos universiteto]] Teatro seminaro muziejumi, [[1936]]–[[1944]] m. [[Valstybės teatras|Valstybės teatro]] muziejumi. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] muziejaus veikla nutrūko, daug eksponatų tais metais žuvo. [[1957]]–[[1964]] m. Lietuvos teatro draugijos (Aktorių namų) muziejus, [[1964]]–[[1992]] m. – [[LDM|Lietuvos dailės muziejaus]] Teatro ir muzikos skyrius, nuo [[1992]] m. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. [[1965]] m. atidaryta pirmoji muziejaus paroda. Pirmosios muziejaus patalpos, kurios tuo metu priklausė Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijai, buvo [[XVIII a.]] antroje pusėje statytuose Umiastovskių rūmuose Trakų g. 2. [[1996]] m. nutarta pritaikyti muziejui buvusius Mažuosius Radvilų rūmus (Vilniaus g. 41) - – pastatą, kuriame [[1795]]–[[1810]] m. veikė viešasis Vilniaus miesto teatras. Projekto autorė [[Gražina Elena Juknevičienė]]. [[2000]] m. atidaryta nuolatinė ekspozicija.
== Veikla ==
Veikia 5 skyriai: Teatro, Muzikos, Kino, Dailės, Eksponatų apskaitos ir apsaugos. [[2007]] m. turėjo 258 120 eksponatų. Muziejus turi biblioteką, kurioje sukaupta apie 24 500 egz. [[XIX a.]] – [[XX a.]] išleistų spaudos vienetų lietuvių ir užsienio kalbomis – knygos, natos, pjesių tekstai su režisierių pastabomis, periodika, dramaturgija, grožinė literatūra.
'''Teatro skyriuje''' saugoma Lietuvoje veikusių ir veikiančių dramos teatrų, lietuvių užsienyje kurtų spektaklių nuotraukos, programos, [[afiša|afišos]], asmeniniai režisierių, aktorių, teatro istorikų rinkiniai. Asmeninius fondus muziejuje turi [[Borisas Dauguvietis]], [[Konstantinas Glinskis]], [[Petras Kubertavičius]], [[Antanas Sutkus (1892)|Antanas Sutkus]], [[Andrius Oleka-Žilinskas]], [[Juozas Vaičkus]] ir kiti teatro korifėjai.
'''Muzikos skyriuje''' kaupiama Lietuvos muzikos teatrų spektaklių nuotraukos, afišos, programos, kompozitorių, dirigentų, baletmeisterių, atlikėjų asmeniniai rinkiniai, koncertinių organizacijų medžiaga, plokštelės, muzikos instrumentai. Asmeniniai rinkiniuose – [[Juozas Bendorius]], [[Konstantinas Galkauskas]], [[Juozas Grybauskas]], [[Aleksandras Kačanauskas]], [[Juozas Naujalis]], [[Juozas Pakalnis]], [[Kipras Petrauskas]], [[Jadvyga Jovaišaitė]]-Olekienė, [[Antanas Zauka]].
'''Kino skyrius''' įsteigtas 1992 m., muziejui tapus savarankišku. Jame saugomi Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių kino kūrėjų asmeniniai rinkiniai, kino studijų kūrybinė medžiaga, kino technika, filmai. Įdomus kino technikos rinkinys, kurio nemažą dalį sudaro vieno pirmųjų lietuvių operatorių [[Stepas Uzdonas|Stepo Uzdono]] palikimas. Jame yra kino kamerų, pagamintų [[1930]]–[[1970]] m., unikalus firmos „Arnold and Richter“ filmų kopijavimo aparatas.
'''Dailės skyriuje''' saugomi [[scenografija|scenografijos]] eskizai, maketai, sceniniai kostiumai, tapybos ir grafikos kūriniai, kuriuose sukūrė [[Henrikas Ciparis]], [[Vladas Didžiokas]], [[Mstislavas Dobužinskis]], [[Vladimiras Dubeneckis]], [[Adomas Galdikas]], [[Viktorija Gatavynaitė]], [[Rimtautas Gibavičius]], [[Adomas Jacovskis]], [[Aleksandra Jacovskytė]], [[Juozas Jankus]], [[Jonas Janulis]], [[Česlovas Janušas]], [[Galius Kličius]], [[Mykolas Labuckas]], [[Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė]], [[Liudas Truikys]], [[Adomas Varnas]] ir kiti dailininkai.
== Muziejaus vadovai ==
* [[Balys Sruoga]] – 1926–1936 m.
* [[Stasys Pilka]] – 1936–1944 m.
* [[Stasys Sabalis]] – 1957 m.
* [[Gražina Aleksienė]] – [[1958]]-1964 –1964 m.
* [[Pranas Gudynas]] – 1964-1964–[[1979]] m.
* [[Romualdas Budrys]] – 1979–1992 m.
* [[Jonas Vytautas Bruveris]] – 1992-1992–[[1996]] m.
* [[Aleksandras Guobys]] – [[1997]]-–[[2002]] m.
* [[Regina Lopienė]] – nuo 2002 m.
== Šaltiniai ==
|
