Lydytas sviestas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rencas (aptarimas | indėlis)
 
Nestea (aptarimas | indėlis)
Eilutė 12:
 
== Regioniniai variantai ir pavadinimai ==
Vidurio Rytų virtuvėje ''samna'' ir Pietų Azijos virtuvės ''[[ghi]]'') gaunami ilgai kaitinant sviestą, kad vanduo išgaruotų, o dalis pieno sausųjų medžiagų [[karamelizacija|karamelizuotųsi]]. Tada dar skystas ghi nukošiamas. Toks apdorojamas jam suteikia riešutišką skonį.<ref>Iyer, Raghavan (2008). 660 Curries, p. 21. New York: Workman Publishing. ISBN 978-0-7611-3787-0.</ref><ref>Jaffrey, Madhur (1982). Madhur Jaffrey’s Indian Cooking, p. 211. London: BBC Books. ISBN 0-8120-6548-4.</ref><ref>Sahni, Julie (1998). Julie Sahni’s Introduction to Indian Cooking, p. 217 under “usli ghee.” Berkeley: Ten Speed Press. ISBN 0-89815-976-8.</ref>
<br />[[Prancūziška virtuvė|Prancūziškoje virtuvėje]] toks sviestas vadinamas {{fr|[[beurre noisette]]}} 'lazdyno riešutų sviestas', D. Britanijoje vadinamas {{en|brown butter}} 'rudasis sviestas'.<ref>Julia Child (1961), ''Mastering the Art of French Cooking'', Alfred A. Knopf</ref>
 
Eilutė 25:
Vokiečių kalboje lydytas sviestas vadinamas {{de|Butterschmalz}} 'sviesto taukai'.
 
Vidurinių Rytų šalyse gaminamas lydytas sviestas vadinamas ''samnah''. Jį naudoja kaip riebalkusriebalus maisto gaminimui (pvz., kepimui) dėl gero skonio. Kai kuriose arabų šalyse (pvz., Egipte) atskirtos lydyto sviesto nuosėdos, likusios dugne, valgomos kaip skanėstas, kaip duonos [[užtepas]].
 
[[Magribas|Magribe]] kai kurios kaimiečių šeimos, ypač [[Berberai|berberų]] kilmės, dukters gimimo dieną sandariai uždarytą indą su [[smenas|smenu]] (vietinis lydyto sviesto variantas, vadinamas ''smen'' arba ''d’haan'') užkasa žemėje, kad iškastų ir panaudotų maistui gardinti tos dukters vestuvių dieną.
 
Etiopijos ir Eritrėjos virtuvėje lydytą sviestą gardina [[imbieras|imbieru]], [[česnakas|česnaku]] ir kai kuriais kitais prieskoniais. Toks produktas vadinamas (({{am|[[niter kibbeh]]}} arba {{ti|tesmi}}.
Tradicinėse Afrikos kultūrose lydytu sviestu tepa plaukus ar odą. Pvz., hamerių moterys (Etiopija) plaukus tepa lydyto sviesto ir [[ochra|ochros]] mišiniu.