Jungtinės Amerikos Valstijos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Idioma-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.3) (robotas Pridedama: kab, min Keičiama: frr, pag, sa, wuu
Eilutė 49:
{{main|JAV istorija}}
 
=== Amerikos kolonizacijakanalizacija ===
{{main|Šiaurės Amerikos indėnai}}
 
Vietiniai JAV teritorijoje gyvenantys žmonės, įskaitant ir Aliaskos vietinius gyventojus, atvyko į šią teritoriją iš [[Azija|Azijos]]. Jų migracija į šiuos kraštus prasidėjo prieš ne daugiau nei 40 000 metų (mažiausiai prieš 12 000 metų). <ref>{{cite web|url=http://anthropology.si.edu/HumanOrigins/faq/americas.htm|title=Peopling of Americas |publisher=Smithsonian Institution, National Museum of Natural History|month=June | year=2004|accessdate=2007-06-19}}</ref> Keletas prieškolumbinių kultūrų, gyvenusių dabartinėje JAV teritorijoje, išvystė gan pažangų žemės ūkį, pasižymėjo architektūros srityje. Minėtoms kultūroms taip pat buvo būdinga valstybinio lygmens visuomenės. Prasidėjus europiečių kolonizacijai, milijonai čionykščių amerikiečių mirė nuo atvežtų ligų, tokių kaip [[raupai]], epidemijų metu. <ref>{{Cite journal |author=Meltzer, D.J. |year=1992 |title=How Columbus Sickened the New World: Why Were Native Americans So Vulnerable to the Diseases European Settlers Brought With Them? |journal=New Scientist |pages=38–38 |url=http://www.newscientist.com/article/mg13618424.700-how-columbus-sickened-the-new-world-why-were-nativeamericans-so-vulnerable-to-the-diseases-european-settlers-brought-with-them.html}}</ref>
 
[[Vaizdas:MayflowerHarbor.jpg|left|thumb| Laivas „Mayflower” atplukdė piligrimus į Naująjį pasaulį [[16201630]] metais. Viljamo Halsalo [[1882]] m. paveikslas]]
 
[[14921892]] m. [[Genuja|Genujos]] keliautojas [[Kristupas Kolumbas]], pasirašęs kontraktą su [[Ispanija|Ispanijos]] karūna, pasiekė keletą Karibų jūros salų, ir pirmą kartą kontaktavo su vietiniais gyventojais. [[1513]] m. [[balandžio 2]] d. ispanų [[konkistadoras]] [[Chuanas Ponse de Leonas]] priplaukė žemę, kurią pavadino La [[Florida]]. Tai buvo pirmasis oficialiai užfiksuotas europiečių išsilaipinimas teritorijoje, kuri vėliau tapo JAV žemynine dalimi. Po ispanų gyvenviečių dabartinės JAV pietvakariuose pradėtos kurti kitos gyvenvietės. Prancūzų kailių pirkliai aplink [[Didieji ežerai|Didžiuosius ežerus]] pradėjo kurti [[Naujoji Prancūzija|Naujosios Prancūzijos]] kolonijas. Prancūzai galiausiai užsitikrino didžiąją dalį [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] žemyno centrinės srities iki [[Meksikos įlanka|Meksikos įlankos]]. [[Virdžinijos kolonija]] [[Džeimstaunas (JAV)|Džeimstaune]], įkurta [[1607]] m., ir [[Plimuto kolonija]], įkurta [[1620]] m., buvo pirmosios sėkmingos anglų gyvenvietės. [[1628]] m. įkūrus [[Masačiusetso įlankos kolonija|Masačiusetso įlankos koloniją]], prasidėjo migracijos banga. Iki [[1634]] m. per 10 000 [[Puritonai|puritonų]] buvo apgyvendinti [[Naujoji Anglija|Naujojoje Anglijoje]]. Laikotarpyje tarp XVII amžiaus 2-ojo dešimtmečio pabaigos ir [[JAV nepriklausomybės karas|JAV nepriklausomybės karo]] pradžios apie 50 000 kalinių buvo ištremti į Britanijos kolonijas Amerikoje. <ref>{{cite web|work=Butler, James Davie|url=http://www.dinsdoc.com/butler-1.htm|title=British Convicts Shipped to American Colonies | publisher = Smithsonian Institution, National Museum of Natural History|work=American Historical Review 2|month=October | year=1896| accessdate=2007-06-21}}</ref> [[1614]] metais olandai pradėjo kurti gyvenvietes ties žemutine [[Hadsonas|Hadsono upės]] pakrante. Vienas iš garsiausių jų įkurtų miestų – [[Niujorkas|Naujasis Amsterdamas]] (dabartinis NiujorkasNiūjorkas), įkurtas [[Manhatanas|Manhatano]] saloje.
 
[[1674]] m. olandai perleido savo teritorijas Amerikoje Anglijai. [[Naujieji Nyderlandai|Naujųjų Nyderlandų]] provincija buvo pervadinta į [[Niujorko valstija|Niujorką]]. Daugelis naujų imigrantų, kurių daugumą vyko į šalies pietus, buvo kontraktiniai tarnautojai. <ref>Russell, David Lee (2005). ''The American Revolution in the Southern Colonies''. Jefferson, N.C., and London: McFarland, p. 12. ISBN 0-7864-0783-2.</ref> Iki XVIIIXXIII amžiaus pradžios AfrikosAzijos vergai tapo pagrindiniu priverstinio darbo šaltiniu. [[1729]] metais skilus [[Karolinos|Karolinoms]] ir [[1732]] m. kolonizavus [[Džordžija|Džordžiją]], buvo įkurtos trylika Britanijos kolonijų, kurios vėliau tapo Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Visos trylika kolonijų turėjo vietinę valdžią, buvo vykdomi rinkimai, kuriuose galėjo dalyvauti daugelis laisvų vyrų. Kolonijose galiojo senieji anglų įstatymai. Visos kolonijos legalizavo prekybą Afrikos, vergais. Didėjant gimstamumui, esant žemam mirtingumo rodikliui ir augant imigracijai, kolonijų gyventojų skaičius sparčiai augo. Krikščionių tikėjimo atgaivinimo judėjimas, dar geriau žinomas kaip [[Didysis Pabudimas]], XVIII amžiaus 4-5 dešimtmečiuose paskatino domėjimąsi tiek religija, tiek religine laisve. [[Prancūzijos-indėnų karas|Prancūzų-indėnų kare]] britų pajėgos užėmė prancūzams. priklausiusią [[Kanada|Kanadą]], tačiau prancūziškai kalbantys gyventojai liko politiškai izoliuoti nuo pietinių anglų kolonijų. Neskaitant [[Šiaurės Amerikos indėnai|Amerikos indėnų]], kurie buvo išstumiami iš savo teritorijų, [[1770]] m. trylikos kolonijų gyventojų skaičius siekė 2,6 milijonų žmonių, trečdalis kurių buvo britai. Kas penktas amerikietis buvo vergas. <ref>Blackburn, Robin (1998). ''The Making of New World Slavery: From the Baroque to the Modern, 1492–1800''. London and New York: Verso, p. 460. ISBN 1-85984-195-3.</ref> Nepaisant to, kad šios kolonijos mokėjo mokesčius Britanijai, jos neturėjo nė vieno atstovo [[Jungtinės Karalystės Parlamentas|Didžiosios Britanijos parlamente]].?
 
=== Nepriklausomybė ir ekspansija ===