Graikų-persų karai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Žyma: Žyma: Pasikartojantys simboliai
Tocekas (aptarimas | indėlis)
rv
Eilutė 13:
|commander2=[[Darijus I]],<br />[[Mardonijus]] †,<br />[[Datis]] †,<br />[[Artafernas]],<br />[[Kserksas I]],<br />[[Artabazas]],<br />[[Megabizas]], <br />[[Hidarnas]]
}}
'''Graikų-persų karais''' vadinama daugybė karinių konfliktų tarp Graikijos [[polis|miestų-valstybių]] ir [[Achemenidų imperija|Persijos imperijos]], vykusių 499 m. pr. m. e.– 448 m. pr. m. e. Konfliktas tarp susiskaldžiusio Graikų pasaulio ir milžiniškos Achemenidų imperijos prasidėjo kai Kyras Didysis užkariavo [[Jonija|Joniją]] [[547 m. pr. m. e.]] Norėdami suvaldyti nepriklausomybės siekiančius Jonijos miestus, persai kiekvienam iš jų paskyrė po tironą, kitaip vadinamą satrapu. Šie sukėlė daug problemų tiek graikams, tiek persams.FAIL
 
FAIL FAIL FAIL FAIL FAIL FAIL FAIL FAIL FAIL FAIL FAIL FAIL FAIL FAIL FAIL FAIL FAIL FAIL FAIL FAIL FAIL FAIL FAIL FAIL FAIL FAIL FAIL FAIL FAIL
[[499 m. pr. m. e.]] [[Miletas|Mileto]] tironas Aristagoras surengė ekspediciją Nakso salai užimti su persų parama. Žygis baigėsi blogai ir nujausdamas savo nuvertimą, Aristagoras nesunkiai sukurstė Mažosios Azijos graikus sukilti prieš persus. Tai buvo [[Jonijos sukilimas|Jonijos sukilimo]], trukusio iki [[493 m. pr. m. e.]] ir įtraukusio kitus [[Anatolija|Anatolijos]] regionus, pradžia. Aristagoras gavo karinę [[Atėnai|Atėnų]] ir [[Eretrija|Eretrijos]] paramą ir 498 m. bendros pajėgos užėmė ir sugriovė [[Sardai|Sardus]], persų regioninŠDF vadinama traektorija FAILregioninę sostinę. Už tai [[Darijus I]] prisiekė atkeršyti Atėnams ir Eretrijai. 497–495 m. pr. m. e. sukilimas tęsėsi nė vienai pusei negaunant pranašumo. 494 m. pr. m. e. persai persigrupavo ir puolė sukilimo centrą – Miletą. [[Ladės mūšis|Ladės mūšyje]] jonėnai buvo sutriuškinti ir sukilimas nuslopo, paskutinieji sukilėliai buvo sunaikinti kitais metais.
 
Norėdamas apsisaugoti nuo sukilimų ir nepriklausomų graikų kišimosi, Darijus nusprendė nuraminti Graikiją ir atkeršyti Eretrijai ir Atėnams už Sardus. Pirmoji persų invazija į Graikiją prasidėjo [[492 m. pr. m. e.]], kai persų generolas Mardonijus užėmė [[Trakija|Trakiją]] ir Makedoniją, bet ekspedicija greitai nutrūko. [[490 m. pr. m. e]]. antros pajėgos buvo nusiųstos į Graikiją, šįkart per [[Egėjo jūra|Egėjo jūrą]], vadovaujamos [[Artafernas|Artaferno]] ir [[Datis|Dačio]]. Ši ekspedicija užėmė [[Kikladai|Kikladus]], užėmė ir sugriovė Eretriją. Tačiau pakeliui į Atėnus persai buvo nugalėti [[Maratono mūšis|Maratono mūšyje]]. Po to Darijus galvojo apie visos Graikijos užkariavimą, bet mirė [[486 m. pr. m. e.]] ir tuo pradėjo rūpintis jo sūnus [[Kserksas I]]. 480 m. pr. m. e. Kserksas asmeniškai vadovavo antrajai persų invazijai į Graikiją, surinkęs didžiausią iš Antikos laikų armijų. Pergalė prieš susivienijusius graikus (kuriems vadovavo Atėnai ir Sparta) [[Termopilų mūšis|Termopilų mūšyje]] leido persams nusiaubti beveik visą Graikiją, bet graikai nugalėjo persų laivyną [[Salamino mūšis|Salamino mūšyje]]. Kitais metais graikai perėjo į puolimą ir nugalėjo persus [[Platėjos mūšis|Platėjos mūšyje]], taip užbaigdami persų invaziją.