Graikų-persų karai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
rv |
||
Eilutė 13:
|commander2=[[Darijus I]],<br />[[Mardonijus]] †,<br />[[Datis]] †,<br />[[Artafernas]],<br />[[Kserksas I]],<br />[[Artabazas]],<br />[[Megabizas]], <br />[[Hidarnas]]
}}
'''Graikų-persų karais''' vadinama daugybė karinių konfliktų tarp Graikijos [[polis|miestų-valstybių]] ir [[Achemenidų imperija|Persijos imperijos]], vykusių 499 m. pr. m. e.– 448 m. pr. m. e. Konfliktas tarp susiskaldžiusio Graikų pasaulio ir milžiniškos Achemenidų imperijos prasidėjo kai Kyras Didysis užkariavo [[Jonija|Joniją]] [[547 m. pr. m. e.]] Norėdami suvaldyti nepriklausomybės siekiančius Jonijos miestus, persai kiekvienam iš jų paskyrė po tironą, kitaip vadinamą satrapu. Šie sukėlė daug problemų tiek graikams, tiek persams.
[[499 m. pr. m. e.]] [[Miletas|Mileto]] tironas Aristagoras surengė ekspediciją Nakso salai užimti su persų parama. Žygis baigėsi blogai ir nujausdamas savo nuvertimą, Aristagoras nesunkiai sukurstė Mažosios Azijos graikus sukilti prieš persus. Tai buvo [[Jonijos sukilimas|Jonijos sukilimo]], trukusio iki [[493 m. pr. m. e.]] ir įtraukusio kitus [[Anatolija|Anatolijos]] regionus, pradžia. Aristagoras gavo karinę [[Atėnai|Atėnų]] ir [[Eretrija|Eretrijos]] paramą ir 498 m. bendros pajėgos užėmė ir sugriovė [[Sardai|Sardus]], persų
Norėdamas apsisaugoti nuo sukilimų ir nepriklausomų graikų kišimosi, Darijus nusprendė nuraminti Graikiją ir atkeršyti Eretrijai ir Atėnams už Sardus. Pirmoji persų invazija į Graikiją prasidėjo [[492 m. pr. m. e.]], kai persų generolas Mardonijus užėmė [[Trakija|Trakiją]] ir Makedoniją, bet ekspedicija greitai nutrūko. [[490 m. pr. m. e]]. antros pajėgos buvo nusiųstos į Graikiją, šįkart per [[Egėjo jūra|Egėjo jūrą]], vadovaujamos [[Artafernas|Artaferno]] ir [[Datis|Dačio]]. Ši ekspedicija užėmė [[Kikladai|Kikladus]], užėmė ir sugriovė Eretriją. Tačiau pakeliui į Atėnus persai buvo nugalėti [[Maratono mūšis|Maratono mūšyje]]. Po to Darijus galvojo apie visos Graikijos užkariavimą, bet mirė [[486 m. pr. m. e.]] ir tuo pradėjo rūpintis jo sūnus [[Kserksas I]]. 480 m. pr. m. e. Kserksas asmeniškai vadovavo antrajai persų invazijai į Graikiją, surinkęs didžiausią iš Antikos laikų armijų. Pergalė prieš susivienijusius graikus (kuriems vadovavo Atėnai ir Sparta) [[Termopilų mūšis|Termopilų mūšyje]] leido persams nusiaubti beveik visą Graikiją, bet graikai nugalėjo persų laivyną [[Salamino mūšis|Salamino mūšyje]]. Kitais metais graikai perėjo į puolimą ir nugalėjo persus [[Platėjos mūšis|Platėjos mūšyje]], taip užbaigdami persų invaziją.
| |||