Karalienės Luizos tiltas: Skirtumas tarp puslapio versijų

S (įtraukta Kategorija:Panemunė naudojant HotCat)
Prasidėjęs XX a. aiškiai reikalavo naujo modernaus persikėlimo per Nemuną. Tik taip buvo galima patenkinti išaugusius laivininkystės, antžeminio transporto, pašto ir prekybos poreikius tarp Vakarinės Lietuvos, [[Kuršas|Kuršo]] ir Vokietijos rytinės dalies. Lietuvininkų visuomenės veikėjas [[Martynas Jankus]] [[Ragainės apskritis|Ragainės apskrityje]] surinko daug gyventojų parašų ir kreipėsi į Prūsijos Susisiekimo ministeriją. Tilžės (jam tąkart priklausė ir kairėje Nemuno pusėje esantis miesto centras, ir dešinėje pusėje išsidėstęs Užnemunės rajonas, dabartinis [[Panemunė]]s miestas) [[burmistras|burmistro]] Polio pastangų dėka [[1904]] m. vėlų rudenį prasidėjo statybos.
 
Suprojektuoti septyni granito taurai, kuriems nebuvo baisūs Nemuno ledonešiai ir pamatų paplovimas upės srove. Ant jų gulė trys 19 metrų aukščio metalinės santvaros, kiekviena po 105 metrus.[[Vaizdas:Königin Luisen Brücke.jpg|thumb|right|250px|Tarpukaryje: pakėlus tilto dalį, praplaukdavo laivai]] Ketvirtoji 12 metrų anga buvo skirta praplaukiantiems per Nemuną laivams – jos perdanga buvo pakeliama per vieną minutę pirmojoje tilto atramoje esančiais mechanizmais. Bendras tilto ilgis 416 m, važuojamoji dalis - 7,2 m pločio, įrengta ant plieninio denginio su keliasluoksniu lentų paklotu ant jo, be to, supilti ir sutvirtinti prietilčio pylimai. Tai buvo [[nebarokas|neobaroko]] stiliaus statinys, virš jo portalo iškeltas Prūsijos karalienės Luizės bareljefas su užrašu ''Karalienės Luizės tiltas''.
 
Tilto atidarymo data sutapo su Luizės apsilankymo Tilžėje šimtmečiu, todėl pavadintas jos vardu. Kainavęs iždui 1,8 milijonus markių, jis iškilmingai atidarytas [[1907]] m. [[spalio 18]] d. Į atidarymo iškilmes atvyko pats Prūsijos princas [[Frydrichas Vilhelmas]]. Lygiai dvyliktą valandą, giedant chorams, tilto viduryje miesto valdininkai kartu su princu paskelbė, kad tiltas pradeda veikti. Atidarymo ceremoniją buvo galima stebėti iš laivelių. Įvykiui prisiminti išleistas penkių centimetrų skersmens [[medalis]] su karalienės portretu vienoje ir tilto vaizdu kitoje pusėje.
 
Dviejų [[Rytprūsiai|Rytprūsių]] regionų sujungimas Karalienės Luizos tiltu paskatino ekonominį augimą, bet jis tęsėsi neilgai, nes netrukus prasidėjo [[Pirmasis pasaulinis karas]]. Siekiant išvengti rusų kariuomenės įsiveržimo į Rytų PrusijąPrūsiją iš šiaurės, nutarta tiltą susprogdinti, ir tik miesto burmistro pastangomis jis išliko. Rusai vis tiek įžengė į Tilžę ir traukdamiesi jau jie norėjo išsprogdinti tiltą, bet [[hauptmanas|hauptmano]] Flečerio vadovaujami vokiečių kareiviai sutrukdė tai įvykdyti.
[[Vaizdas:Bundesarchiv B 145 Bild-P017309, Tilsit, Memelbrücke nach Litauen.jpg|thumb|right|250px|Tarpukaryje: Tilžiškiai laukia leidimo eiti apsipirkti į Lietuvos pusę]]
 
[[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštui]] atitekus Lietuvai, tiltą kirto tarpvalstybinė siena, jame buvo iškelti dviejų šalių herbai: [[Lietuvos herbas|Lietuvos Vytis]] ir [[Vokietijos herbas|Vokietijos Erelis]]. Didesnė tilto dalis atiteko Vokietijai, mažesnioji – Lietuvai. Pagal [[1928]] m. [[sausio 29]] d. tarpvalstybinę sutartį siena ėjo Nemuno [[farvateris|farvateriu]], maždaug tilto viduriu. Gyvas eismas tiltu išliko. [[1924]] m. tiltu papildomai buvo nutiesti bėgiai siaurajam [[Tilžės-Pagėgių-Smalininkų siaurukas|geležinkeliui Tilžė-Pagėgiai-Smalininkai]].
 
Vokietija ir Lietuvos Respublika pasirašė pasienio susisiekimo sutartį. Pagal ją, gyvenantys abipus valstybinės sienos 30 kilometrų ruože galėjo be vizų keliauti į kaimyninę šalį. Iš Nemuno dešiniojo kranto į Tilžę valstiečiai keliaudavo nusipirkti retesnių pramoninių prekių, važuodavo vežimai su šienu (daugelis Tilžės apylinkių ūkininkų šienaudavo Klaipėdos krašte). Tilžiškiai Lietuvoje pirkdavo pigesnį sviestą, mėsos gaminius, eidavo apsikirpti. Ties tilto pradžia kabojo lentelė su užrašais vokiečių ir lietuvių kalbomis, kuri reikalavo jį pervažiuoti iš lėto, prisilaikant atstumo tarp vežimų ir automobilių (buvo baiminamasbaiminamasi sukelti [[rezonansas|rezonansą]] ir taip pakenkti tilto konstrukcijoms).
 
Nepatenkinti Klaipėdos krašto prilkausomybe Lietuvai, [[fašizmas|fašistuojantys]] tilžiškiai bruzdėjo. [[1935]] m. jie ant Karalienės Luizės tilto pakorė ir sudegino žemaičio (t. y. lietuvio) iškamšą. Ankstų [[1939]] m. [[kovo 23]] d. rytą per tiltą į Lietuvą įžengė hitlerinės kariuomenės daliniai – buvo užgrobtas Klaipėdos kraštas. Netrukus juo jau riedėjo [[tankai]] ir kariniai sunkvežimiai – prasidėjo [[Antrasis pasaulinis karas]].
Anoniminis naudotojas