Vytautas Juozapaitis (1936): Skirtumas tarp puslapio versijų

Lankė [[Daušiškiai (Šiauliai)|Daušiškių]] pradžios ir [[Aukštelkė]]sAukštelkės pagrindinė mokykla|Aukštelkės septynmetę mokyklą]] (abi Šiaulių raj.). [[1953]]–[[1957]]  m. mokėsi [[Šiaulių muzikos mokykla|Šiaulių muzikos mokykloje]] (metus dėst. A. Tarvydo akordeono klasėje, o likusį laiką dėst. B.[[Bronė Sutkevičienė-Beganskaitė|Bronės Beganskaitės]] choro dirigavimo klasėje). [[1957]]–1957–[[1962]]  m. choro dirigavimą studijavo [[Lietuvos Muzikos AkademijaLVK|Lietuvos valstybinėjeLSSR konservatorijoje]] (vyr. dėst. [[Juozas Barauskas|Juozo Barausko]] klasė), vadovavo Vilniaus miesto mėgėjų chorams ir vokaliniams ansambliams. Baigęs studijas, trumpai dėstė [[ŠPI|Šiaulių pedagoginiame institute]]. 1962  m. pabaigoje grįžo į Vilnių ir pradėjo dirbti Lietuvos radijo ir televizijos komiteto Muzikos redakcijos redaktoriumi, o vėliau garso režisieriumi. [[1964]]–[[1969]]  m. [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinėjeLSSR konservatorijoje]] studijavo kompoziciją (doc. [[Julius Juzeliūnas|Juliaus Juzeliūno]] klasė). [[1970]]  m. priimtas į Lietuvos kompozitorių sąjungą.

1969  m. rudenį V. Juozapaitis įkūrė Lietuvos radijo ir televizijos instrumentinį – -vokalinį ansamblį „Armonika“ ir iki [[1978]]  m. jai kūrybingai vadovavo (pats ansamblyje grojo [[armonika]]). Su ansambliu daug koncertavo [[Lietuva|Lietuvoje]], taip pat [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Rusija|Rusijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]]. Su vokaliniais ansambliais ir solistais „Armonika“ padarė daug fondinių įrašų [[Lietuvos radijas|Lietuvos radijui]], išleido tris plokšteles. Įrašų ir koncertų programose dominavo paties vadovo sukomponuoti įvairūs kūriniai. <ref>http://pirmojiknyga.mch.mii.lt/Asmenys/juozap.lt.htm</ref><ref>http://www.mic.lt/lt/classical/persons/info/juozapaitisvytautas</ref>

Prasidėjus Lietuvos atgimimuiAtgimimui, V. Juozapaitis iš Lietuvos valstybinėsLSSR konservatorijos pedagogų ir kitų miesto atlikėjų subūrė naują vokalinį – -instrumentinį ansamblį „Laduto“. Su juo irgi daug koncertavo Lietuvoje, taip pat Vokietijoje ir [[Estija|Estijoje]]. Su įvairiais atlikėjais nuolat koncertuoja savo šalyje, koncertavo Lenkijoje  – [[Seinai|Seinų]] ir [[Punskas|Punsko]] lietuviams. Paminėtinos koncertų programos A. Vienažindžio „Tada aš laimingas“, A. Baranausko „Dievo rykštė ir malonė“, „…Ir juokiamės pro ašaras“ ir kt.

V. Juozapaitis žinomas kompozitorius, sukūrė daug instrumentinių ir vokalinių kūrinių. Tai 5 simfonijos, 7 styginių kvartetai, sonatos ir koncertai įvairiems instrumentams, kūriniai pučiamųjų ir liaudies instrumentų orkestrams bei ansambliams, kompozicijos atskiriems instrumentams, muzika vaikams. Kompozitorius sukūrė nemažai [[solo]] ir choro dainų, oratorijas „Žemė. Žmogus. Tėvynė“ ir „Tu, ąžuole, tu, vėtralauži“, dainų ciklus chorams „Dangus toksai aukštas“ ir „Trys psalmės“, vokalinius ciklus balsui ir fortepijonui „Gyvulėlių skraidymas“, „Nuostabus dalykas  – gyventi“, „Keturios akvarelės“, „Žvelgiu į dangų“, „Prisikėlė tėvynė“, „Mano senelio pasakos“, operą „Čičinskas“. Parengė ir išleido [[Antanas Baranauskas|Antano Baranausko]] kūrybos rinktinę „Artojų giesmės šventos“ ([[1995]]  m.), sukomponavo [[Martynas Mažvydas|Martyno Mažvydo]] 1547  m. išleistoje pirmojoje lietuviškoje knygoje „CATECHISMUSA prasty szadei“ paskelbtas melodijas „PRADESTYSE giesmės šventos“. Pirmą kartą šios giesmės atliktos [[1996]]  m. [[birželio 23]] d. [[Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra|Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje]], o [[1997]]  m. išleista ir audiokasetė.

V. Juozapaitis dirba ir visuomeninį darbą. Padeda organizuoti dainų šventes ir kitus kultūrinius renginius. Buvo [[1975]], [[1980]] ir [[1985]]  m. respublikinių dainų švenčių, taip pat ir [[1998]]  m. II Pasaulio lietuvių dainų šventėse [[Vilnius|Vilniuje]] liaudiškų kapelų vyr. dirigentas. Dainų šventėse ir kituose kultūriniuose renginiuose dirigavo ne tik Vilniuje, bet ir [[Kaunas|Kaune]], [[Kėdainiai|Kėdainiuose]], [[Trakai|Trakuose]], [[Tauragė]]je. [[1986]]  m. kompozitoriui suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas, jis apdovanotas [[Stasys Šimkus|Stasio Šimkaus]], [[Jonas Švedas|Jono Švedo]], [[Juozas Naujalis|Juozo Naujalio]] ir kitokiomis premijomis. Jo brolis [[Jurgis Juozapaitis]] irgi žinomas kompozitorius. <ref>{{TLE|2|150|[[Arvydas Karaška]]|Vytautas Juozapaitis}}</ref><ref>Boleslovas Zubrickas. [[Pasaulio lietuvių chorvedžiai]]: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1999.</ref>

== ŠaltinisŠaltiniai ==

[[Kategorija{{DEFAULTSORT:Lietuvos chorvedžiai|Juozapaitis, Vytautas]]}}

[[Kategorija:Lietuvos kompozitoriai|Juozapaitis, Vytautaschorvedžiai]]