VII Kauno fortas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Kauno tvirtovės VII fortas'''  – [[Kauno tvirtovė]]s dalis, esanti [[Žaliakalnis|Žaliakalnyje]] priešais [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos|LSMUL Kauno klinikas]] (Archyvo g. 61).

Šis fortas (unikalus NKV objekto kodas  – 10662)  – patvarusis gynybinis įtvirtinimas, tapęs paskutiniu mūriniu Kauno tvirtovės fortu. Fortas yra arti III tvirtovės skyriaus centrinių įtvirtinimų, jis faktiškai yra tvirtovės užnugaryje. Pirmuoju forto šeimininku tapo [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] kariuomenės Kauno tvirtovės artilerijos 11-oji kuopa, o 1915  m. fortą be jokio pasipriešinimo užėmė [[kaizeris|kaizerinės]] vokiečių pajėgos.

[[Vaizdas:VII forto planas 1889 m..jpg|left|220px|thumb|1889  m. forto planas]]

Fortas yra asimetriškos keturkampės struktūros, jo dešinysis sparnas beveik atkartoja tipinį 1879  m. pavyzdžio rusų forto projektą. Kairysis forto sparnas supaprastintas, ištempiant faso ir flanko gynybines pozicijas į vieną liniją. Forte įrengtos [[kareivinės]], pastatytas kapitalinis [[traversas (fortifikacija)|traversas]] su [[poterna]], penki šaudmenų sandėliai, dvi šaulių galerijos. Forto [[fasas|fasai]] ir [[flankas|flankai]] apsupti [[gynybinis griovys|gynybinio griovio]] su [[kontreskarpas|kontreskarpine]] siena. Užnugario [[eskarpas|eskarpinės]] sienos nėra. Griovys flankuojamas iš dviejų [[kaponierius|kaponierių]] ir vieno puskaponierio.

VII forto ypatybė  – keturi pabūklams skirti [[kazematas|kazematai]], pastatyti po [[fosebrija|fosebrijos]] traversu. Vėliau forto pastatai buvo papildyti šalia forto pastatytais mediniais karininkų, kuopų vadų, žandarų namais ir sandėliu [[artilerija|pabūklų]] platformoms saugoti. Forte įrengta drenažo sistema, iškasti 4 vandens šuliniai.

Fortas nė karto nebuvo modernizuotas (neskaitant to, kad XX a. sunkiosios artilerijos barbetuose buvo supiltas papildomas grunto sluoksnis pritaikant juos prieššturminei artilerijai, o [[mobilizacija|mobilizacijos]] laikotarpiu, t. y. prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]], ant artilerijos pylimo buvo pastatytos trys nedidelės [[betonas|betoninės]] stebėtojų slėptuvės). VII fortas iš kitų Kauno tvirtovės fortų išsiskiria tuo, jog jame nėra visų klasikinam fortui būdingų elementų  – šiame forte įrengtos mažesnės nei kituose fortuose kareivinės, atsisakyta poternos per visą kapitalę (iki kaponieriaus) bei nėra puskaponierio kairiajame sparne. Kaip ir kituose pirmojo statybų etapo fortuose, forto flankuose pėstininkų ir artilerijos pozicijos sukeistos vietomis.

[[Vaizdas:Pritaikymas archyvui.jpg|right|220px|thumb|VII forto pritaikymas archyvui (1921  m.)]]

[[Vaizdas:Archyvas VII forte.jpg|left|220px|thumb|VII fortas  – Centrinis valstybės archyvas (1933  m.)]]

[[1919]]  m. forte įsikūrė geležies ir kito turto Kauno tvirtovėje rinkimo kuopa. Šios kuopos tikslas buvo surasti visos tvirtovės objektuose išlikusius ginklus, metalą, kitas medžiagas ir tiekti jas besikuriančiai Lietuvos kariuomenei.

[[1924]]–[[1940]]  m. forte buvo įsikūręs [[Lietuvos centrinis valstybės archyvas]], kuris vėliau iškeltas į [[Pažaislis|Pažaislį]]. Forto pritaikymo šiam archyvui projektą paruošė architektas [[Vladimiras Dubeneckis]]<ref>http://www.archyvai.lt/archyvai/content/event.jsp?docLocator=D66DCB7073C611DB8363746164617373&pathId=183&type=EVENT&category=30&categoryId=30</ref>. Pagal projektą kareivinių dešiniajame sparne buvusioje forto virtuvėje buvo išgriautos vidaus pertvaros ir įrengtas archyvo direktoriaus kabinetas, o po kazematu šalia centrinio kareivinių koridoriaus buvo iškastas rūsys, kuriame įrengta centrinės šildymo sistemos katilinė. Nors fortas buvo civilinės paskirties, jame išlaikytas uždaro karinio objekto režimas  – patekti į forto teritoriją buvo galima tik gavus kariuomenės leidimą.

[[Vaizdas:Žydai, suvaryti į VII fortą. 1941 m. liepos mėn..jpg|right|220px|thumb|Žydai, suvaryti į VII fortą (1941  m. liepos mėn.)]]

[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]]metu forte buvo įkurta koncentracijos stovykla ir vyko masinės žudynės. Nutarimas Lietuvoje įsteigti koncentracijos stovyklą buvo priimtas 1941  m. birželio 29 d., o birželio 30 d. [[Lietuvos laikinoji vyriausybė]] (LLV) priėmė nutarimą stovyklą steigti VII forte. Kalinių apsaugai bei žudynių vykdymui buvo paskirtas naujai suformuotas [[Tautinio darbo apsaugos batalionas]] (TDA). Nuo stovyklos įsteigimo iki uždarymo (1941  m. rugpjūčio 10 d.) forto teritorijoje buvo nužudyta iki 5 000 žmonių, didžioji jų dalis buvo žydų tautybės kauniečiai. Tarp aukų buvo žymių žmonių  – rabinas Bunimas Vasermanas ([[1875]]–[[1941]]), taip pat lietuvių poetas [[Vytautas Montvila]] ([[1902]]–[[1941]]).

Sovietmečiu (1940–1941  m.) forte buvo įsikūręs 29-asis [[pionierius|pionierių]] batalionas. Prasidėjus [[Tarybų Sąjunga|SSRS]] ir Vokietijos karui batalionas paskubomis puskaponieryje susprogdino didelį kiekį neišvežtų sprogmenų atsargų ir apleido fortą. Iš forto pasitraukus šiam batalionui [[1944]]  m. forte įsikūrė Lietuvoje susprogdintus per karą tiltus remontavęs pionierių batalionas, dar vėliau  – Pabaltijo [[karinė apygarda|karinės apygardos]] 29-asis Vojentorgas (karo prekybos dalinys). Vojentorgo metais fortui padaryta daug žalos  – apgadintas kareivinių fasadas, žemėmis ir šiukšlėmis užversti forto gynybiniai grioviai, demontuotos šaudmenų sandėlių durys, vartai, išardytos visos kareivinių krosnys, sugadinta [[drenažas|drenažo]] sistema.

Po Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos VII fortas atiteko [[Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos|Krašto apsaugos savanorių pajėgoms]] (KASP)  – nuo [[1993]] iki [[2007 m.]] čia buvo dislokuotos 22-jo bataliono kuopos. Šis batalionas prižiūrėjo forto teritoriją, remontavo kareivines, tačiau dėl paveldosauginių reikalavimų nepaisymo dalis autentiškų elementų buvo sunaikinta, vienas iš jų  – autentiškos metalinės puošnios kareivinių durys. Po šio bataliono išformavimo valstybė fortui pritaikymo nerado ir priėmė sprendimą VII fortą parduoti. Iki forto pardavimo forto nuosavybės teisės buvo perduotos Valstybės turto fondui.

[[2009]]  m. fortas privatizuotas, jo valdytoju tapo VšĮ „Karo paveldo centras“  – Lietuvos karo istorijos entuziastus vienijanti visuomeninė organizacija<ref>http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/uz-vii-forta-pasiulyta-per-2-mln-litu-200429</ref>. Privatizavus įtvirtinimą prasidėjo jo tvarkybos darbai: šalinami krūmai, atstatoma drenažo sistema. Po kelių dešimtmečių skendėjimo vandenyje ir dumble tapo prieinamas [[gorža|goržos]] kaponierius, esantis prie įvažiavimo į fortą. [[2010]]  m. pradėti griauti nereikalingi statiniai bei prasidėjo kairiojo artilerijos kiemo tvarkyba. Svarų indėlį šiame etape įneša savanoriai entuziastai.

[[2011]]  m. [[birželio 2]] d. fortas atidarytas lankytojams.<ref>http://www.15min.lt/naujiena/miestas/kaunas/vii-fortas-atgime-kiti-dar-laukia-investiciju-42-154066</ref> Tais pačiais metais dešiniajame forto sparne aptikta genocido aukų kapavietė. Vykdant projektą „VII Fort memorial route“, iš dalies finansuotą Europos komisijos programos „Europa piliečiams“, aukų kapavietė iš dalies išvalyta nuo nereikalingų želdinių ir šiukšlių, o forte sukurtas memorialinis turistinis maršrutas, leidžiantis forto svečiams nueiti tais pačiais keliais, kuriais [[1941]]  m. į nebūtį nuėjo tūkstančiai žmonių. Projekto metu taip pat išleista knyga „VII fortas: lietuviška tragedija. Pirmosios Lietuvoje koncentracijos stovyklos istorija“ bei sukurtas filmas „VII fortas: lietuviška tragedija“. Šis projektas buvo skirtas paviešinti naujai surinktą medžiagą apie Antrojo pasaulinio karo įvykius VII forte bei įamžinti aukų atminimą.

Šiuo metu fortas naudojamas kultūrinei, mokslinei, visuomeninei veiklai, kareivinių kazematuose kuriamos skirtingus forto laikotarpius atspindinčios muziejinės ekspozicijos, teikiamos gido paslaugos. Forte nuolat organizuojami gyvosios istorijos renginiai: atvirų durų dienos, teatralizuotos karo istorijos rekonstrukcijos, įmonių šventės bei vaikų gimtadieniai. [[2011]]  m. forto teritorijoje įrengtame palapinių miestelyje buvo apsigyvenę [[2011 m. Europos krepšinio čempionatas|Europos krepšinio čempionato]] sirgaliai <ref>http://kauno.diena.lt/vaizdai/albumai/miesto-kronikos/kauno-vii-forte-isikures-palapiniu-miestelis-9480</ref>. 2012  m. muziejus tapo Lietuvos muziejų asociacijos nariu. Forte parengtos kelios edukacinės programos, įdomios tiek moksleiviams, tiek suaugusiems forto svečiams <ref>http://www.antraspasaulinis.net/e107_plugins/forum/forum_viewtopic.php?163949.last</ref>:

* VII fortas  – lietuviška tragedija: žydų genocidas 1941  m.

* [http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/vii-fortas-lietuvi-ka-tragedija-voki-koje-pakuoteje-431313#axzz29cyDlZs0 VII fortas  – lietuviška tragedija vokiškoje pakuotėje]

* [http://www.7fort.lt/ VII fortas  – pirmoji koncentracijos stovykla Lietuvoje]