VII Kauno fortas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]]metu forte buvo įkurta koncentracijos stovykla ir vyko masinės žudynės. Nutarimas Lietuvoje įsteigti koncentracijos stovyklą buvo priimtas 1941 m. birželio 29 d., o birželio 30 d. [[Lietuvos laikinoji vyriausybė]] (LLV) priėmė nutarimą stovyklą steigti VII forte. Kalinių apsaugai bei žudynių vykdymui buvo paskirtas naujai suformuotas [[Tautinio darbo apsaugos batalionas]] (TDA). Nuo stovyklos įsteigimo iki uždarymo (1941 m. rugpjūčio 10 d.) forto teritorijoje buvo nužudyta iki 5 000 žmonių, didžioji jų dalis buvo žydų tautybės kauniečiai. Tarp aukų buvo žymių žmonių) – rabinas Bunimas Vasermanas ([[1875]]-[[1941]]), taip pat lietuvių poetas [[Vytautas Montvila]] ([[1902]]–[[1941]] m.).

Aukų atminimui kairiajame forto kampe (Sukilėlių pr. ir Archyvo g. sankirtoje) sovietmečiu buvo pastatytas nedidelis atminimo paminklas. Palaikų buvimo bei žudynių vietos tuo metu paliktos be priežiūros.