Andrius Bulota (1872): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Barzdonas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 4:
| paveikslėlis = BulotaAndrius.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis = 220px200px
| gimimo data = {{Gimė|1872|11|16|}}
| gimimo vieta = [[Putriškiai]], [[Padovinio valsčius]]
| mirties data = {{Mirė|1941|08|16|1872|11|16}}
| mirties vieta = [[Aukštieji Paneriai]]
| tautybė =
| sutuoktinis = Aleksandra Stepanovaitė-Bulotienė
| tėvas =
| motina =
| sutuoktinis = Aleksandra Stepanovaitė-Bulotienė
| vaikai =
| veikla = teisininkas, publicistas, politinis veikėjas
Eilutė 19:
| pareigos =
| partija =
| alma_mater = [[1897]]  m. [[Peterburgo universitetas]]
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
| vikiteka = Category:Andrius Bulota
}}
[[Vaizdas:Andrey Bulat.jpg|thumb|160px|Andrius Bulota Rusijos imperijos Valstybės Dūmoje]]
'''Andrius Bulota''' ([[1872]] m. [[lapkričio 16]] d. [[Putriškiai|Putriškiuose]], [[Padovinio valsčius]], dab. [[Marijampolės savivaldybė]] – [[1941]] m. [[rugpjūčio 16]] d. [[Aukštieji Paneriai|Paneriuose]] prie [[Vilnius|Vilniaus]]) – teisininkas, publicistas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas.
 
'''Andrius Bulota''' ([[1872]] m. [[lapkričio 16]] d. [[Putriškiai|Putriškiuose]], [[Padovinio valsčius]], dab. [[Marijampolės savivaldybė]] – [[1941]] m. [[rugpjūčio 16]] d. [[Aukštieji Paneriai|Paneriuose]] prie) – [[VilniusLietuva|VilniausLietuvos]]) – teisininkas, publicistas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas.
 
== Biografija ==
[[1892]] m. baigė [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnaziją]]., [[1897]] m. baigė [[Sankt Peterburgo universitetas|Peterburgo universiteto]] Teisės fakultetą. Kurį laiką fakulteto slaptos lietuvių studentų draugijos pirmininkas. Bendravo su [[Vincas Kudirka|Vincu Kudirka]], [[Jonas Kriaučiūnas (1864)|Jonu Kriaučiūnu]], "[[Stasys Matulaitis|Stasiu Matulaičiu]]. Savo eilėraščius ir korespondencijas spausdino laikraščiuose [[Varpas (laikraštis)|„Varpas“]] ir [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininkas“]].
 
[[1898]]–[[1903]] m. dirbo [[Talinas|Talino]] apygardos teisme. Nuo [[1904]] m. prisiekusysis advokatas Vilniuje, dažniausiai dalyvavo darbininkams iškeltose ir politinėse bylose (gynė [[Vincas Mickevičius-Kapsukas|Vincą Kapsuką]], [[Leonas Prūseika|Leoną Prūseiką]] ir kt.). [[1902]]–[[1915]] m. vienas [[LDP|Lietuvos demokratų partijos]] radikaliojo sparno veikėjų. Aktyvus [[1905]] m. [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus Seimo]] dalyvis. 1905 m. vienas iš pašto tarnautojų streiko organizatorių, už tai policijos suimtas ir kalintas.
[[Vaizdas:Andrey Bulat.jpg|thumb|Andrius Bulota Rusijos imperijos Valstybės Dūmoje]]
[[1902]]–[[1915]] m. vienas [[LDP|Lietuvos demokratų partijos]] radikaliojo sparno veikėjų. Aktyvus 1905 m. [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus Seimo]] dalyvis. [[1905]] m. vienas iš [[paštas|pašto]] tarnautojų streiko organizatorių, už tai [[policija|policijos]] suimtas ir kalintas.
 
[[1907]]–[[1912]] m. Rusijos II ir III [[Rusijos imperijos Valstybės Dūma|Valstybės Dūmos]] deputatas nuo [[Suvalkų gub]]ernijos, dirbo [[trudovikai|trudovikų]] frakcijoje. II Valstybės Dūmoje frakcijos sekretorius, III Dūmoje – frakcijos pirmininkas, abiejų dūmų lietuvių atstovų pirmininkas; reikalavo Lietuvai savivaldos (žemietijų) ir taikos teisėjų institucijų, žemės klausimo sprendimą perduoti Lietuvos autonomijos seimui, gynė lietuvių kalbos teises.
 
1912–1915 m. advokatas Vilniuje, 1915–[[1916]] m. [[Petrogradas|Petrograde]]. Nuo [[1913]] m. [[masonai|masonų]] ložės „Lietuva“ (''„Litwa“Litwa''), nuo [[1914]] m. – „Baltarusija“ (''„Bialorus“Bialorus'') narys; su kitais nariais kūrė Lietuvos politinio savarankiškumo koncepciją, buvo etninio valstybingumo šalininkas.
 
Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] pasitraukė į Rusiją, 1916–[[1917]] m. kartu su žmona Aleksandra ir rašytoja [[Žemaitė|Žemaite]] [[JAV]] ir [[Kanada|Kanadoje]] rinko lėšas karo pabėgėliams. 1917 m. gegužės mėn. Rusijos socialistų revoliucionierių partiją atstovavo Petrogrado Darbininkųdarbininkų deputatų tarybos Centro komitete, tarybos juridinio skyriaus vadovas. Vadovavo valstybinei komisijai liepos mėn. [[Bolševikaibolševikai|bolševikų]] rengtam sukilimui tirti. 1917 m. pabaigoje išrinktas [[Lietuvos socialistų liaudininkų sąjunga|Lietuvos socialistų liaudininkų sąjungos]] CK nariu. [[1918]] m. išrinktas Rusijos Steigiamojo susirinkimo deputatu (nuo [[Vitebsko gubernija|Vitebsko gubernijos]]). [[1921]] m. dalyvavo Steigiamojo susirinkimo deputatų suvažiavime [[Paryžius|Paryžiuje]].
 
1918 m. grįžęs į Lietuvą, dirbo advokatu [[Marijampolė]]je, dėstė Marijampolės gimnazijoje, įsteigė realinę gimnaziją. [[1929]] m. apkaltintas pasikėsinimo į [[Augustinas Voldemaras|Augustiną Voldemarą]] rengimu ir ištremtas į [[Varniai|Varnių]] [[koncentracijos stovykla|koncentracijos stovyklą]]. Po 3 mėn. leista išvykti į [[Čekoslovakija|Čekoslovakiją]]. [[1930]] m. grįžęs į Marijampolę, vėl užsiėmė advokato praktika, Lietuvos advokatų tarybos veikėjas.
 
[[1940]] m. birželio mėn. [[Rusairusai|rusams]] okupavus Lietuvą, paskirtas [[Liaudies Seimas|Liaudies seimo]] rinkimų komisijos nariu. 1940–[[1941]] m. [[LSSR AT|LSSR Aukščiausios tarybos]] prezidiumoPrezidiumo juridinio skyriaus vedėjas. 1941 m. [[rugpjūčio 16]] d. hitlerininkų sušaudytas Paneriuose. <ref>{{TLE|I|305|[[Romas Šarmaitis]]|Andrius Bulota}}</ref><ref>{{VLE|III|608|[[Rimantas Miknys]]|Andrius Bulota}}</ref>
 
Rūpinosi Žemaitės raštų leidimu (1-4 tomai išėjo [[1924]]–[[1929]]–1929 m.). Parašė įvadą Žemaitės apsakymams, A. Bulotienės išverstiems į [[rusų kalba|rusų kalbą]] (išspausdinti žurnale ''Современник'', 1913, Nr. 9).
 
== Šaltiniai ==
Eilutė 52:
{{DEFAULTSORT:Bulota, Andrius}}
[[Kategorija:Literatai teisininkai]]
[[Kategorija:Rusijo:sRusijos imperijos Valstybės Dūmos deputatai]]
[[Kategorija:Lietuvos advokatai]]
[[Kategorija:Lietuvos visuomenės veikėjai]]