Ramajana: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Xqbot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.3) (robotas: Keičiama fr:Rāmāyana į fr:Rāmāyaṇa
pild.
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Srisita ram laxman hanuman manor.JPG|thumb|Syta, Rama, Lakšmana ir Hanumanas – pagrindiniai epo herojai]]
'''Ramajana''' ({{Sa|रामायण|rāmāyaṅa}} sudaryta iš ''Rāma'' + ''ayana'')  – pagarsėjusi senovės Indijos poeto [[Valmikis|Valmikio]] epinė poema, kurioje epiškai aprašomos [[Rama (mitologija)|Ramos]] ir jo žmonos [[Sita|Sitos]] kelionės ({{Sa|ayana}}; plg. {{Lt|eina, ėjimai}}). Ramajaną sudaro apie 24 tūkst dvieilių (vadinamų „šlokais“), užrašytų septyniose knygose, kurios vadinamos ''kandomis'' (''sanskrit.'' kaṅḍa):
# Bala - kanda arba Adi - kanda (''lietuviškai'' Jaunystės knyga);
 
# Ajodja - kanda (''sanskrit.'' Ayodyakaṅḍa) (''lietuviškai'' Ajodjos karalystės knyga);
== Dalys ==
# Aranja - kanda (''sanskrit.'' – Araṅyakaṅḍa) (''lietuviškai'' Miško knyga);
 
# Kiškindhja - kanda (''sanskrit.'' – Kiṣkindhya - kaṅḍa) (''lietuviškai'' Beždžionių karalystės knyga);
Ramajaną sudaro apie 24 tūkst dvieilių (vadinamų „šlokomis“), užrašytų septyniose knygose, kurios vadinamos ''kandomis'' (''kaṅḍa''):
# Sundara - kanda (''lietuviškai'' Sundaros knyga; Sundara – kitas [[Hanumanas|Hanumano]] vardas.);
# Balakanda arba Adikanda („Jaunystės knyga“);
# Judha - kanda (''sanskrit.'' – Yuddha - kaṅḍa) (''lietuviškai'' Karo knyga);
# Ajodhjakanda ''Ayodyakaṅḍa'', „Ajodhjos karalystės knyga“);
# Utara - kanda (''sanskrit.'' – Uttara - kaṅḍa) (''lietuviškai'' Vėlesnių įvykių knyga).
# Aranjakanda (''Araṅyakaṅḍa'', „Miško knyga“);
# Kiškindhjakanda (''Kiṣkindhyakaṅḍa'', „Beždžionių karalystės knyga“);
# Sundara - kandaSundarakanda (''lietuviškai''„Sundaros Sundaros knygaknyga“; Sundara  – kitas [[Hanumanas|Hanumano]] vardas.);
# Judhakanda (''Yuddhakaṅḍa'', „Karo knyga“);
# Utarakanda (''Uttarakaṅḍa'', „Vėlesnių įvykių knyga“).
 
Laikoma, kad dalis pirmos knygos ir septinta knyga yra pridėtos vėliau.
 
== Siužetas ==
Poemoje rašoma apie Ramą ir Sitą, kai po išsiskyrimo jie vėl buvo kartu ir užėmė Ajodjos karaliaus ir karalienės sostus. Ramajanoje aprašomas Ramos būdas yra laikomas tobulo žmogaus pasiaukojimo pavyzdžiu, kai žmogus prisiima kančias ir atsižada savęs su nepaprasta kantrybe.
 
Ramajanoje pasakojama apie demoną [[Ravanas|Ravaną]], kuris dėl savo [[askezė]]s įgijęs nemirtingumą, užvaldė pasaulį. Tik žmogus jį gali nužudyti, todėl dievai prašo [[Višnus|Višnaus]], kad šis įsikūnytų žmogumi ir nukautų Ravaną. Tuomet [[Ajodhija|Ajodhijos]] karaliui [[Dašaratha]]i gimsta 4 sūnūs: [[Rama (mitologija)|Rama]], [[Lakšmana]], [[Šatrughna]] ir [[Bharata]]. Rama nuo pat mažens išsiskiria savo galia ir išmintimi – būtent į jį persikūnija Višnus. Jis [[Mithila|Mithilos]] karaliaus [[svajamvara|svajamvaroje]] laimi jo dukterį [[Syta|Sytą]].
 
Rama turi tapti sosto įpėdiniu, tačiau Bharatos motina įtikina Dašarathą, kad šis ištremtų Ramą ir atiduotų sostą Bharatai. Rama sutinka su tėvo sprendimu ir kartu su broliu Lakšmana ir žmona Syta patraukia į miškus. Bharata, sužinojęs tėvo sprendimą, maldauja Ramos grįžti, tačiau šis visiškai paklūsta tėvo valiai.
 
Miškuose herojai patiria įvairių nuotykių, kovoja su [[rakšasai]]s ir kitomis būtybėmis, palengva keliaudami į pietus. Viename epizode, [[Šri Lanka|Lankos]] karalius Ravanas klasta pagrobia Sytą ir, pargabenęs į Lanką, įkalina. Rama ir Lakšmana, ir grifo [[Džatajus|Džatajaus]] sužinoję kur dingo Syta, patraukia į pietus. Pakeliui jie sutinka beždžionių valdovą [[Sugryva|Sugryvą]] ir padeda jam įveikti brolį [[Valis (Ramajana)|Valį]]. Už tai Sugryva herojams paskiria beždžionių ([[vanarai|vanarų]]) armiją, vadovaujamą [[Hanumanas|Hanumano]].
 
Hanumanas šuoliais patenka į Lanką, kur sutinka Sytą. Tačiau ši nesutinka keliauti su Hanumanu ir prašo, kad Rama ją išvaduotų. Rama su vanarų ir Ravaną išdavusio brolio [[Vibišana|Vibišanos]] pagalba pastato tiltą („[[Ramos tiltas]]“) į Lanką. Ten prasideda mūšis su Ravanos armija, vadovaujama [[Indradžitas|Indražito]]. Rama nužudo rakšasus ir užkariauja Lanką. Syta atlieka agni parikšos ritualą, įrodydama savo skaistumą, ir kartu su Rama ir Lakšmana grįžta į Ajodhiją.
 
Paskutinėje dalyje, kuri, manoma, pridėta vėliau, pasakojama, kaip Rama vėl suabejoja Sytos ištikimybe ir ją ištremia. Ji gyvena su Valmikiu, o jos vaikai vėliau pačiam Ramai papasakoja Ramajaną.
 
Poemoje rašoma apie Ramą ir Sitą, kai po išsiskyrimo jie vėl buvo kartu ir užėmė Ajodjos karaliaus ir karalienės sostus. Ramajanoje aprašomas Ramos būdas yra laikomas tobulo žmogaus pasiaukojimo pavyzdžiu, kai žmogus prisiima kančias ir atsižada savęs su nepaprasta kantrybe. Syta laikoma idealios žmonos etalonu.
 
Poemos autorius Valmikis matyt yra buvęs brahmanų kastos atstovas, susijęs su AjodjosAjodhjos karališkąja šeima. Ir nors yra išlikusios trys poemos redakcijos, visos jos akivaizdžiai remiasi prarasta pirmine redakcija, kuri sudaro 2-6 knygų pagrindą, ir kurios, kaip laikoma bei įrodoma, yra parašytos vieno ir to paties žmogaus. Todėl Ramajaną reikia laikyti kitokiu kūriniu nei [[Mahabharata|Mahabharatą]], kurią sudaro skirtingų epochų ir nevienodų pažiūrų autorių kūryba.
 
{{Commons|Category:Ramayana}}