22:26, 28 lapkričio 2012 versija (taisyti) Escarbot (aptarimas \| indėlis) S (r2.7.3) (robotas Keičiama: an:Sinyoría, es:Servidumbre) ← Prieš tai darytas keitimas		20:54, 20 vasario 2013 versija (taisyti) (anuliuoti) 78.62.174.136 (aptarimas) (→‎Lietuvoje) Kitas pakeitimas →
== Lietuvoje == [[Vaizdas:Ukrinu koplytstulpis resize.JPG\|thumb\|250px\|right\|[[Ukrinai\|Ukrinų]] koplytstulpis baudžiavos panaikiniumui atminti (past. 1861 m., skulpt. S. Gailevičius)]] Lietuvoje baudžiavos užuomazgų ėmė rastis greičiausiai jau X10-~~XII~~12 a., klostantis ankstyviesiems feodaliniams santykiams. Tada feodalui pavaldžiais valstiečiais tapdavo daugiausia nuosavybę praradę [[kaimynai]], [[įsikeitėliai]] ir vad. ''bandą'' (feodalo žemės sklypelį) gavę buvę ''bernai'' (patriarchaliniai vergai). XII-XV a. didieji kunigaikščiai [[Bajorai (luomas)\|bajorams]] už karo tarnybą dalino valstiečius su ūkiais – vad. [[veldamai\|veldamus]]; [[1413]] m. [[Horodlės susitarimai\|Horodlės privilegija]] įtvirtinus bajorų teisę be išlygų valdyti iš valdovo gautus veldamus, iki XV a. vidurio beveik visi veldamai buvo paversti baudžiauninkais, arba „tėvoniškiais valstiečiais“. Oficialiai baudžiavą Lietuvoje įteisino [[Kazimieras]] [[1447]] metais. Vėlesnės XV a. privilegijos sparčiai įteisino tėvonijų imunitetą, teisę rengti teismus, vis didinama renta buvo keičiama lažu, dar apribotos valstiečių teisės. XVI a. [[Valakų reforma]] galutinai panaikino valstiečių teisės į nuosavybę likučius, atskyrė feodalų ir valstiečių luomus. XVI a. II pusėje baudžiauninkai sudarė jau daugiau nei pusę visų etninės Lietuvos valstiečių.

Baudžiava: Skirtumas tarp puslapio versijų

Baudžiava (taisyti)

20:54, 20 vasario 2013 versija