ATR–Švedijos karas (1600–1611): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
MerlIwBot (aptarimas | indėlis)
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 17:
}}
 
'''Lenkijos-Švedijos 1600-1611 m. karas''' buvo [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] ir [[Švedija|Švedijos]] konfliktų serijos dėl [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] žemių padalinimo, prasidėjusių [[XVI a.]], tęsinys. Kita konflikto priežastis buvo [[zigmantasZigmantas Vaza|Zigmanto Vazos]] kova su dėde [[Karolis IX|Karoliu Sudermanlandiečiu]] dėl Švedijos sosto.
 
Konflikto ištakos siekė karo prieš Zigmantą laikus Švedijoje, kai [[1593]] m. mirus tėvui Zigmantas Vaza karūnavosi Švedijos karaliumi ir tuo pačiu metu buvo Abiejų Tautų Respublikos karaliumi. Po [[1597]]-[[1599]] m. vykusio [[pilietinis karas|pilietinio karo]] [[Švedija|Švedijoje]] Zigmantas Vaza prarado Švedijos sostą.
 
== Karo eiga ==
Eilutė 27:
Nors ir neturėdamas pakankamai kariuomenės [[Jonas Karolis Chodkevičius]] [[1605]] m. nusprendė neprileisti Švedijos kariuomenės prie [[Ryga|Rygos]] ir pastojo jai kelią ties Salaspiliu. Jonui Karoliui Chodkevičiui [[1605]] m. nugalėjus 2,5 karto didesnę Švedijos kariuomenę [[Salaspilio mūšis|Salaspilio mūšyje]] buvo sudarytos paliaubos, kurios vėliau pratęstos iki [[1608]] m.
 
Faktiškai laimėjimuAbiejų nebuvoTautų Respublika šiuo laimėjimu pasinaudotanepasinaudojo, nes krašte tuo metu virė kova su karaliumi ir kilo [[Zebžidovskio rokošas]]. Pralaimėjęs Salaspilio mūšį, Karolis Sudermanlandietis naujo žygio neberengė. Tuo laikotarpiu su švedais daug kartų buvo sudaromos paliaubos. Vėliau, kai Zigmantas Vaza, neatsisakydamas sosto, ėmė agituoti savo naudai Švedijoje, [[1617]] m. karą atnaujino [[Gustavas II Adolfas]], kilo [[Lenkijos-Švedijos karas (1617-1618)|1617-1618 m. karas]].
 
{{karas-stub}}