Ateitininkai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Ateitininkai'''  – [[Katalikai|katalikiška]] jaunimo ugdymo organizacija, įkurta [[1910]]  m., vienijanti mokinius, studentus bei mokslus baigusius organizacijos narius (sendraugius). Ateitininkų organizacija siekia atnaujinti, stiprinti ir kurti [[Lietuva|Lietuvos]] pilietinę visuomenę ir Bažnyčią. Organizacija savo veikloje ir ugdydama jaunuomenę remiasi krikščioniškuoju tikėjimu.

[[1905]]−[[1914]]  m. laikotarpyje prasidėjo ateitininkų judėjimas − mokslus einančio jaunimo organizacija, pasirinkusi šūkiu „Visa atnaujinti Kristuje“ ir gavusi vardą nuo [[1911]]  m. [[Kaunas|Kaune]] pradėjusio eiti Draugijos žurnalo priedo [[Ateitis (žurnalas)|„Ateitis“]] ir ėjusio iki [[1940]]  m. Vėliau leidinys ėjęs [[JAV]] iki [[1998]]  m., o nuo [[1999]]  m. leidžiamas Lietuvoje.

[[1921]]  m. [[gruodžio 6]]−[[gruodžio 8|8]] d. ateitininkų sąjūdis tapo organizacija (kai įvyko studentų ir moksleivių konferencija bei priimtas statutas). Vėliau ateitininkai aktyviai veikė Nepriklausomoje Lietuvoje, skatindami steigimąsi ir veiklą kitų organizacijų: krikščionių darbininkų sąjūdžio, [[Pavasarininkai|pavasarininkų]], kitų katalikiškų organizacijų. Jų pradėtas sąjūdis sudarė pagrindą ir apskritai katalikų organizaciniam gyvenimui. Visas katalikų veikimas reiškėsi per inteligentiją, išaugusią ateitininkų gretose.

[[1927]]  m. [[Palanga|Palangoje]] įvykusioje konferencijoje įsisteigė Ateitininkų federacija su trimis sąjungomis: moksleivių, studentų, sendraugių − ateitininkų, kurie jau baigę mokslus ir savarankiškai gyvena.

[[1930]]  m. tautininkų partija uždraudžia moksleivių ateitininkų sąjungos veiklą<ref>[http://www.lipniunas.com/Straipsniai/Kunigas_Alfonsas_Lipniunas.doc Kunigas Alfonsas Lipniūnas. Biografija]</ref>.

Abiejų sovietinių okupacijų laikotarpiu (1940  m. ir nuo 1944  m.) ateitininkų veikla laikoma antivalstybine<ref>[http://www.minfolit.lt/arch/8001/8455.pdf Mindaugas Bloznelis. „Studentų technikų ateitininkų korporacija „Grandis””, Kauno istorijos metraštis. Kaunas, 2006]</ref>.

Lietuvoje iškilus [[Sąjūdis|Sąjūdžio]] bangai, [[1989]]  m. [[lapkričio 25]]−[[lapkričio 26|26]] dienomis [[Vilnius|Vilniuje]] įvyko ilgai lauktas Lietuvos ateitininkų atkuriamasis suvažiavimas.

[[1990]]  m. Lietuvoje atsikuria ateitininkų studentų ir moksleivių sąjungos.

Kad geriau galėtų atlikti išsikeltus organizacijos tikslus, Ateitininkų Federacija yra suskirstyta į 4 Sąjungas pagal amžiaus grupes. Kiekviena iš sąjungų turi atskirą sąjungos narių suvažiavimo metu renkamą valdymo organą  – Valdybą, besirūpinantį visos sąjungos veiklos koordinavimu.

;Jaunųjų Ateitininkų Sąjunga, JAS (1908–1914  m.) [http://jas.ateitis.lt/]

JAS vienija 10-14 metų amžiaus moksleivius ateitininkus. Sąjungos tikslas  – sudaryti jaunuomenei sąlygas visapusiškai brandinti asmenybę, aktyviai dalyvauti visuomenės kultūriniame, visuomeniniame ir religiniame gyvenime.

; Moksleivių Ateitininkų Sąjunga, MAS (1914–1918  m.) [http://mas.ateitis.lt/]

[[Vaizdas:Studentai ateitininkai Pazaislis.jpg|thumb|left|Studentų ateitininkų sąjungos Dvasios vadas kun. dr. Usonis sveikina „Giedros"„Giedros„, „Narsos"„Narsos“ bei kitas studentų ateitininkų korporacijas Draugovių švenčių proga 1930  m. gegužės 25 d. [[Pažaislis|Pažaislio]] miške]]

[[Vaizdas:Lietuvos studentai ateitininkai.jpg|thumb|Lietuvos studentų ateitininkų Lietuvos nepriklausomybės 10 metų sukaktuvių minėjimas 1928  m. vasario 16 d. [[VDU|Lietuvos universitete]]]]

[[Vaizdas:Studentai ateitininkai VDU 1928.jpg|thumb|Lietuvos studentų ateitininkų Lietuvos nepriklausomybės 10 metų sukaktuvių minėjimas 1928  m. vasario 16 d. [[VDU|Lietuvos universitete]]]]

;Studentų Ateitininkų Sąjunga, SAS (1918–1929  m.) [http://sas.ateitis.lt/]

; Ateitininkų Sendraugių Sąjunga, ASS (nuo 1929  m.) [http://www.ateitis.lt/taxonomy/term/47]

Korporacija „Kęstutis“  – studentų ateitininkų vyrų [[korporacija]], įsteigta [[1926]]  m. [[spalio 13]] dieną [[VDU|Lietuvos universitete]] [[Kaunas|Kaune]]. Atkurta [[1996]]  m. [[birželio 13]] d. Kaune<ref>Mindaugas Bloznelis. „Lietuvių frontas“, „Į laisvę“. Kaunas, 2008.</ref>.

[[Vaizdas:VDU korporacija Giedra 1932.jpg|thumb|left|Korporacija „Giedra" 1932  m. gegužės mėn. 22 d.]]

[[Vaizdas:VDU korporacija Giedra 1935.jpg|thumb|Vytauto Didžiojo universiteto studenčių ateitininkių korporacijos „Giedra" 10-mečio tradicinė arbatėlė, 1935  m. lapkričio 20 d. Kaune]]

Korporacija „Giedra“  – studenčių ateitininkių moterų [[korporacija]], įsteigta [[1925]]  m. [[lapkričio 20]] dieną [[VDU|Lietuvos universitete]], [[Kaunas|Kaune]].

Šios korporacijos garbės nariai buvo prof. [[Stasys Šalkauskis]], kuris aktyviai dalyvavo „Giedros“ įsikūrime, parinko jai šūkį  – „Į kalną, į viršūnes!“, ir rašytoja Marija Pečkauskaitė–[[Šatrijos Ragana]].

''Giedra mano akyse tebestovi, kaip jungtis ir bendradarbiavimas tyrų, gerų, jaunų širdžių, kopiant į kalno viršūnes. Vienos giedrininkės buvo aktyvesnės, kitos pasyvesnės, bet visų veidai giedri, rankos ištiestos bendram darbui. Studentės tuo laiku buvo švyturiai mūsų liaudyje. Nežinau tokių, kurios nebūtų įsipareigojusios dirbti ir talkinti, organizuoti ar vadovauti kokiame nors visuomeninio darbo bare  – kas švietimo, auklėjimo, kas socialinės globos, kas labdarybės, kas motinos ir vaiko, kas mergaičių ir našlaičių globoje, kas spaudos darbe. Per studentiškas atostogas, kas vykdavo į provinciją, į kaimus, kiekviena gaudavo pavedimą  – suorganizuoti kursus, paskaityti paskaitą, surengti minėjimą ar kokį renginį, parodą ir t. t. Draugovėje telkėsi ir atskiri būreliai, kaip antai Antanina Čeilytkaitė (Žagrakalienė) subūrė studenčių literačių grandinę „Trylika“, kurios ryžosi bendromis jėgomis versti skandinavų moterų kūrybą, nes skandinavų tautos lietuvių širdžiai buvo arčiausia,  – Sigrid Unset, Malva Talvio, [[Selma Lagerlef]], Sali Salimen ir kt. Būrelio narės bandė plunksną savojoj kūryboj. Kitas būrelis pasišventė samarietiškiems darbams  – ėjo slaugyti sergančios rašytojos Onos Pleirytės-Puidienės. Užrašinėjo jos mintis, kūrybos nuotrupas, vedė jos dienoraštį. Mėgstančios sportą ir gracingą šokį buvo susitelkusios į sporto būrelį, kuriam vadovavo sportininkė Petronėlė Sarukaitytė-Dineikienė''.

Giedrininkės aktyviai dirbo kaimo jaunimo organizacijoje  – Pavasario sąjungoje ir Katalikių moterų draugijoje. Baigusios studijas giedrininkės buvo vadinamos „vyresniosiomis giedrininkėmis“, jos tęsė savo veiklą įvairiuose katalikiškos akcijos baruose.

Giedrininkių veiklą 1940  m. nutraukė bolševikų okupacija  – buvo uždraustos visos katalikiškos organizacijos ir didelė dalis giedrininkių 1941  m. ištremta į Sibirą, kur daug jų dėl žiaurių gyvenimo sąlygų (šalčio ir bado) ten ir žuvo. 1944  m., antrą kartą į Lietuvą užplūstant bolševikams, dalis giedrininkių su savo šeimomis pasitraukė į Vakarus, buvo išblaškytos po svečias šalis, tačiau neužmiršo savo idealų ir, kiek buvo galimybių, vėl būrėsi.

* Korporacijos šūkis „Į kalnus, į viršūnes"viršūnes„, o tikslas  – išugdyti moteriškumą, padėti tapti susipratusia katalike ir savo profesijos specialiste.

[[Vaizdas:VDU studentai Kaunas.jpg|thumb|Studenčių medikių korporacija „Gaja"„Gaja“ 1929  m. balandžio mėn. 14 d.]]

Medikų korporacija „Gaja" įsteigta [[1928]]  m., atkurta 2005  m. gruodžio 16 d., veikia iš esmės [[LSMU MA]]. Ateitininkų medikų korporacija „Gaja“, įgyvendindama korporantiškumo idėją, vadovaujasi ateitininkų ideologija ir vienija jos narius profesiniu pagrindu. Korporacijos veiklos kryptys bei uždaviniai  – saviugda ir visuomeninis veikimas. Siekia ugdyti profesinį pašaukimą, formuoti krikščioniška pasaulėžiūra grįstą žmogaus sampratą, gerbti ir ginti žmogaus orumą, tobulėti profesinėje srityje, užsiimti savišvieta, įgyti katalikui inteligentui būtinų žinių apie pasaulį, prisidėti prie universiteto akademinės bendruomenės klestėjimo. Remia ir palaiko vienas kitą, siekia sukurti stiprią korporacijos bendruomenę.

Korporacijos emblema (ženklas)  – puplaiškio šakutė ir auksinės spalvos žaltys tamsiai raudoname dugne. Spalvos  – tamsiai raudona viršuje, viduryje balta siauresnė, geltona apačioje.

Juostelė  – 1–1,5  cm pločio su korporacijos spalvomis, rišama per dešinį petį. Kepurė  – tamsiai raudonos spalvos, viršuje kairėje  – emblema, šono apačioje  – juostelė iš korporacijos spalvų.

* Korporacijos šūkis  – „Gajus [[kūnas]]  – budri [[dvasia]]“. Jo autorius  – prof. [[Stasys Šalkauskis]].

Korporacija „Grandis“ [[Adolfas Damušis|Adolfo Damušio]] iniciatyva buvo įkurta [[VDU]] 1932  m. kaip ateitininkų vyrų technikų korporacija, kuomet techninių specialybių studentai ateitininkai nusprendė, kad nori veikti kartu ir spręsti ne tik techninės pažangos, bet ir socialinės raidos Lietuvoje uždavinius. Korporacijos Grandis siekius puikiai apibūdina [[Mindaugas Bloznelis]] savo straipsnyje „Studentų technikų ateitininkų korporacija Grandis“: „Grandis akcentavo socialinį narių sąmoningumą ir daug dėmesio skyrė visuomeniniam narių pasiruošimui vadovauti <...…> ir drausmingumui, skatino iniciatyvą“. Tuo metu grandiečiai didelį dėmesį skyrė mūrinės Lietuvos idėjos įgyvendinimui (A. Damušis sukūrė lietuviško cemento formulę), energetikai, elektrotechnikai. Prasidėjus sovietinei okupacijai visų studentų korporacijų veiklos buvo nutrauktos, tad „Grandis“ buvo priversta veikti nelegaliai. 1944  m. vykusiame studentų ateitininkų sąjungos posėdyje buvo nutarta korporacijos veiklą laikinai sustabdyti. Dauguma grandiečių įsitraukė į pasipriešinimo organizacijų veiklą. „Grandis“ buvo atnaujinta Vokietijoje, po to JAV.

1999  m. Kaune ([[KTU]]) buvo akurta kaip mišri korporacija, vienijanti vyrus ir moteris.

* Korporacijos šūkis: „Draugiškumas, tarpusavė parama! "

[[Vaizdas:Studentai ateitininkai Kaunas 1928 m.jpg|thumb|Studentų ateitininkų abstinentų korporacija „Narsa" 1928  m.]]

Studenčių ateitininkių korporacija „Birutė" vienijo studentes palaikančias blaivybės idėją. Įsteigta 1928  m.

* [[Vygantas Malinauskas]] (g. 1972  m.) - – teisininkas, visuomenės veikėjas, Ateitininkų federacijos pirmininkas

* [[Arvydas Petras Žygas]] (1958–2011)  – Ilinojaus universiteto (JAV) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, ateitininkijos Lietuvoje atkūrėjas.

* [[Juozas Girnius]] (1915-19951915–1995) -  – lietuvių filosofas egzistencialistas.

* [[Pranas Dovydaitis]] (1886-19421886–1942) - – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Ministras pirmininkas, teisininkas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos ateitininkų sąjungos vadovas ir įkurėjas, enciklopedistas.

* [[Antanas Maceina]](1908–1987) - – lietuvių filosofas, teologas, pedagogas, poetas.

* [[Stasys Šalkauskis]] (1886–1941) -  – lietuvių filosofas, pedagogas, paskutinis nepriklausomos Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius.

* [[Adolfas Damušis]] (1908-20031908–2003) - – chemikas, pasipriešinimo sovietiniam ir naciniam okupaciniams režimams veikėjas.

* [[Stasys Yla]] (1908-19831908–1983) - – kunigas, rašytojas.

* [[Bernardas Brazdžionis]] (1907-20021907–2002) - – lietuvių prozininkas, poetas, dramaturgas, spaudos darbuotojas, muziejininkas, literatūros kritikas.

* [[Kazys Bradūnas]] (1917-20091917–2009) - – lietuvių poetas.

* [[Vincas Mykolaitis-Putinas]] (1893-19671893–1967) - – poetas, rašytojas.

* [[Vytautas Mačernis]] (1921-19441921–1944) - – lietuvių poetas.

* [[Vladas Jurgutis]] (1885-19661885–1966) - – kunigas, ateitininkų pradininkas, ekonomikos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos Banko organizatorius, neoficialiai laikomas lito „tėvu“.

* [[Aleksandras Stulginskis]] (1885–1969) - – antrasis Lietuvos prezidentas, signataras, vienas Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjų, agronomas, Ūkininkų sąjungos steigėjas ir pirmininkas.

* [[Juozas Lukša-Daumantas]] (1921-19511921–1951) - – Lietuvos rezistentas.