'''Bona Sforza d’Aragona''' ([[1494]] m. [[vasario 2]] d. [[Vidževanas]], [[Italija]] – [[1557]] m. [[lapkričio 19]] d. [[Baris (Italija)|Baris]], [[Italija]]) – [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalienė]] ir [[Didžioji Lietuvos Kunigaikštystė|Didžioji Lietuvos kunigaikštienė]] (nuo [[1518]] m.). [[Žygimantas Senasis|Žygimanto Senojo]] žmona, [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] motina.
== Biografija ==
Karalienė Bona kilusi iš galingos italų hercogų [[Sforza|Sforcų]] giminės. Ji buvo šeštojo Milano hercogo [[Gian Galeazzo Sforza]] duktė ir [[Bianca Maria Sforza]], kuri [[1493]] m. ištekėjo už [[Šventoji Romos Imperija|Šventosios Romos Imperijos]] [[Imperatorius Maksimiljanas I|Imperatoriaus Maksimiljano I]], dukterėčia. Bona, imperatorienės dukterėčia, buvo [[Renesansas|Renesanso]] kultūros globėja, ji taip pat laikoma šiuolaikinės Lenkijos ir Lietuvos virtuvės motina, iš [[Italija|Italijos]] į Lenkiją ir Lietuvą atvežusia pomidorus, bulves ir agurkus.
Po savo vyro mirties [[1548]] m. ji palaikė Katalikiškos Lenkijos ir Lietuvos daugumą, priešindamasi savo sūnaus, [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] vedyboms su [[Barbora Radvilaitė|Barbora Radvilaite]], manoma, nors įrodymų ir nėra, kad būtent ji nunuodijo naująją karalienę, mirusią praėjus trumpam laikui po karūnavimo.
Su Žygimantu Augustu susipykusi Bona Sforca [[1556]] m. su pinigais ir brangenybėmis išvyko į Bario kunigaikštystę. Mirė apvogta tarnų, daugiausia savo įgaliotinio G. L. Pappacoda, kuris nuodais pasunkino jos ligą. <ref>Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 118 p.</ref>