Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

175 pridėti baitai ,  prieš 6 metus
S
[[Vaizdas:JMR-Memphis1.jpg|thumb|right|200px|[[Justicija]] - – teisės ir [[teisingumas|teisingumo]] deivė]]
{{otheruses}}
'''Teisė''' - – visuma oficialiai pripažintų, įtvirtintų, formaliai apibrėžtų, organizacinėmis-[[prievarta|prievartinėmis]] poveikio priemonėmis užtikrintų, sankcionuotų viešosios organizacijos ([[valstybė]]s, [[tarptautinė organizacija|tarptautinės organizacijos]], [[savivaldybė]]s, religinės bendruomenės (Bažnyčios) ir kt.), privačių struktūrų (pvz., [[įmonė]]s, [[asociacija|asociacijos]]) [[taisyklė|taisyklių]], [[teisės principas|principų]], reguliuojančių [[visuomeniniai santykiai|visuomeninius santykius]]; [[socialinė norma|socialinių normų]] sistema, norminės-[[socialinė sistema|socialinės sistemos]] posistemė.
 
== Požymiai ==
[[Vaizdas:Causa 26.jpg|245px|thumb|right|[[1140]]  m. ''[[Nesuderinamų kanonų harmonija]]'' - – religinės ([[kanonų teisė|bažnytinės]]) teisės [[teisės sąvadas|sąvadas]]]]
Formalusis teisės apibrėžtumas pasireiškia tuo, kad teisės normos dažniausiai yra konkrečiai apibrėžtos, objektyviai užfiksuotos (pvz., užrašytos, išspausdintos). „Objektyvus“ normų fiksavimas arba įtvirtinimas gali pasireikšti teisės normų formalizavimu, priimant, pavyzdžiui, specialius aktus ([[įstatymas|įstatymus]], įsakymus), taip pat juos užrašant (žr. [[Teisės sąvadas#Teisės rinkiniai|Teisės rinkiniai]]), jas išleidžiant. Teisės normos privalo būti visuotinai žinomos, prieinamos normų adresatui. Taigi, po priėmimo jos privalo būti paskelbiamos, siekiant su jomis supažindinti normų adresatus. Tam būtina jas publikuoti, viešinti. Senovėje įstatymai buvo skelbiami [[žodinė forma|žodžiu]] viešose vietose (pvz., miestų turgaus, [[rotušė]]s aikštėse; tuo metu mažai kas mokėjo skaityti, todėl su užrašytais tekstais, iškabintais, pvz., ant miesto sienų, negalėdavo susipažinti). Šiuolaikinėse valstybėse norminiai teisės aktai yra ne tik spausdinami, bet ir platinami per įvairias medijas ([[žiniasklaida|žiniasklaidą]] - – spaudą, skelbiami [[žiniatinklis|žiniatinklyje]] ir kt.).
 
'''[[Sankcija]]''' teisėje - – kaip ir bet kurios kitos socialinės normos atveju - – reikalinga tam, kad už atitinkamą elgesį būtų baudžiama arba kaip nors [[atlyginimas|atlyginama]], apdovanojama, skatinamas [[teisėtas elgesys]], siekiant [[motyvacija|motyvuoti]] normų adresatus elgtis tam tikru būdu, kaip įtvirtinta teisės normomis. Elgesio sankcionavimas pasireiškia neigiamai ir teigiamai: teigiama sankcija pritariama elgesio tipui, neigiama - – baudžiama, traukiant [[delinkventas|pažeidėją]] (delinkventą) [[teisinė atsakomybė|teisinėn atsakomybėn]].
 
'''[[Prievarta]]''' už teisės (normų) nesilaikymą, įstatymų laužymą gali būti panaudojama kiekvieno teisės pažeidėjo atžvilgiu. Veiksmingas prievartos taikymas sąlygoja tai, kad turi būti specialus [[biurokratinis aparatas|aparatas]], kurio pagalba siekiama užtikrinti normų laikymąsi, bausti už pažeidimus (teisėsaugos institucijos). Šiuolaikinėje teisėje be valstybinio aparato vis labiau pasitelkiamas privatus, ypač teismo sprendimų vykdymo srityje ([[antstoliai]]: [[Prancūzija]], Lietuva ir kt.).
 
== Teisės apibrėžimas ==
[[Vaizdas:Raffael 053.jpg|thumb|300px|Deivė [[Justicija]] - – [[Teisingumas|Teisingumo]] globėja]]
Nuo senų laikų teisė buvo skirtingai aiškinta. Sampratos skirtingumą lėmė teisės sistemos ypatumai (paprotinė, valstybinė, religinė teisė), aiškintojo interesai (pvz., pasaulietinės bei religinės valdžios atstovai skirtingai aiškino teisės kilmę bei galią) ir kiti veiksniai. Šiuolaikiniame pasaulyje išliko nemažai skirtingų subjektų, turinčių teisėkūros kompetenciją. Be to teisė skiriasi ne tik įvairiose organizacijose ([[Bažnyčia]], valstybė, [[įmonė]], [[tarptautinė organizacija (teisė)|tarptautinė organizacija]]), jos lygmenyse (federacijos ir jos subjektų teisė, įstatymų leidžiamosios, jų vykdomosios valdžios ir teismų aktai), bet ir geografinėje teritorijoje ([[Lietuvos teisė]], [[Prancūzijos teisinė sistema|Prancūzijos teisė]] ir t. t.) Todėl ir kyla arba yra nustatomos skirtingo turinio teisinės taisyklės, kurių samprata, jų aiškinimas ir taikymas - – egzistuoja teisės sampratų įvairovė. Be to skiriasi normų priėmimo būdas - – teisė gali būti priimama parlamentų posėdžių salėse (pvz., įstatymų forma), teismuose (priimant sprendimus, nutarimus), tarptautinių konferencijų bei derybų salėse ([[JTO]] Generalinės Asamblėjos metu), nustatoma (pvz., oktrojuojama) vienasmenės institucijos - – pavyzdžiui, 1938  m. gegužės 5 d. Konstitucija įteisinusi 1926  m. įvykdytą ([[Antanas Smetona|A. Smetonos]] vadovaujamą) perversmą.
 
Pasaulio teisinėse sistemose sąveikauja bei tarpusavyje konkuruoja teisinis pozityvizmas, teisinis realizmas, [[religinė teisė|religinės teisės]] mokyklos ([[kanonistika]]), kitos teisė(tyro)s arba teisinių mokymų kryptys.
 
Pavyzdžiui, normatyvistinės teisės mokyklos atstovai pabrėžia įstatymų ([[norminis teisės aktas|norminių teisės aktų]]) svarbą: pozityvioji teisė - – politinės valdžios institucijų priimtos, sankcionuotos [[socialinė norma|socialinės normos]] (taisyklės, reguliuojančios visuomeninius santykius), kurių įgyvendinimui gali būti pasitelkiama atitinkamų valdžios ir jai pavaldžių organizacijų, administracinių institucijų (įstaigų) kitų subjektų prievarta. Pozityvioji teisė apima ne tik oficialiąją teisę (įstatymus), bet ir kitas taisykles, principus; teisinio pozityvizmo teorijoje [[prigimtinė teisė]] ar jos egzistavimas yra atmetamas.
 
== Teisė ir kitos socialinės normos ==
Teisė nėra izoliuotas visuomeninis reguliatorius. Ji yra integruota į socialinę sistemą ir turi veikti greta su kitomis visuomeninėmis normomis ([[religija]], [[dorovė|dorove]]). Kaip vieninga atskirų taisyklių visuma ji yra (arba turėtų būti) sistemiška, pavienės taisyklės turi derėti tarpusavyje ir neprieštarauti aukštesnėms normoms, principams. Esant prieštarai normų kolizija sprendžiama pagal specialias taisykles.
 
Teisės normos yra glaudžiai susijusios su [[moralė]]s normomis, vienos kitas veikia bei sąlygoja. Jas sieja socialinio žmonių elgesio reguliavimas, neretai jos yra to paties turinio arba turi tą patį tikslą (išreiškia žmonių interesus, juos artikuliuoja, suderina). Gali būti išskiriami tokie skirtumai (pagal atitinkamus lyginamuosius kriterijus):
* Kilmė. Moralės normos tampa elgesio taisyklėmis tada, kai visuomenės narių dauguma įsisamonina jas ir ima jomis reguliuoti savo kasdieninį elgesį. Teisės normas paprastais pirma išleidžia valstybė ir tik tada jos pasidaro visiems privalomos.
* Reguliavimo dalykas. Moralės normos reguliuoja platesnę visuomeninių santykių sritį (pvz., [[meilė]], draugystė). Teisės sritis šiuo atžvilgiu - – daug siauresnė negu moralės.
* Detalizavimo laipsnis. Teisės normos yra griežtai apibrėžtos, suformuluotos, tuo tarpu moralės normoje gali būti išsakoma tik bendra pareiga.
* Išraiškos forma. Teisės normos įtvirtintos oficialiuose valstybės aktuose, o moralės normos glūdi žmonių [[sąmonė]]je.
* Būdai, kuriais užtikrinamas vykdymas. Teisės normų vykdymas yra užtikrinamas abipuse nauda ir [[valstybė]]s prievarta, moralės normų - – pačių žmonių vidiniu įsitikinimu, visuomeninio poveikio (spaudimo, reikalavimo, viešosios nuomonės ir kitomis) priemonėmis.
 
== Teisė ir politika ==
{{main|Teisė ir politika}}
 
Teisė yra glaudžiai susijusi su [[politika]]. [[Teisės politika]] - – socialinės politikos dalis, kurią apima [[teisėkūra]], teisės normų priėmimas, rengimas, svarstymas dalyvaujant įvairiems socialiniams sluoksniams, politikos subjektams. Pagrindinė teisės politikos sritis - – [[įstatymų leidyba]].
 
== Teisės istorija ==
{{main|Teisės istorija}}
 
Teisė kaip atskiras visuomeninio gyvenimo reguliatorius pradėjo formuotis iš kitų socialinių normų. Seniausia teisė - – tai [[paprotinė teisė]]. Atitinkami teisės šaltiniai - – [[papročiai]].
 
== Teisinė sistema ==
[[Vaizdas:LegalSystemsOfTheWorldMap.png|thumb|300px|[[Teisės šeima|Pasaulio teisinės sistemos]] (civilinės teisės raidai didžiausią įtaką daro Angloamerikiečių ([[JAV]], [[Jungtinė Karalystė|J. Karalystė]]) bei kontinentinė teisė ([[Vokietija]], [[Prancūzija]])
:
{{legend|#4ac|[[Kontinentinė teisė]] (Romanų-germanų teisė)}}
{{legend|#c76|[[Angloamerikiečių teisė]] (Bendroji teisė, {{en|Common law}})}}
{{main|Teisinė sistema}}
 
Teisinę sistemą - – kaip teisės „idėjų“ (normų) ir jų praktinio pasireiškimo (realizavimo) visumą - – sudaro [[teisės sistema]] (normos), normas įgyvendinantys subjektai ([[teisėsaugos institucijos]]), [[teisės mokslas]] ir kt.
 
== Teisės sistema ==
{{main|Teisės sistema}}
 
Teisės normos į grupes gali būti skirstomos pagal įvairius kriterijus. Pagal turinį teisė yra skirstoma į teisės (at)šakas, toliau į teisės institutus ir poinstitučius, normų grupes.
 
== Teisės šeimos ==
{{main|Teisės šaltiniai}}
 
Pagrindinis teisės šaltinis kontinentinės teisės valstybėse - – [[įstatymas]], angloamerikiečių teisėje - – [[teismo precedentas]].
 
== Teisės principai ==
{{main|Teisės principai}}
 
Yra išskiriami bendrieji ir šakiniai bei tarpšakiniai teisės principai. Pagal teisės šakas - – civilinės, baudžiamosios, proceso teisės ir kt. principai. Pagrindinis civilinės teisės principas yra sutarčių laisvė. Kiti pamatiniai visos privatinės teisės principai - – [[teisingumas]], [[sąžiningumas]] ir [[protingumas]].
 
== Pasaulietinė bei religinė teisė ==
Atribojant religinių bei pasaulietinių organizacijų taisykles, gali būti išskiriama [[religinė teisė|religinė]] ir [[pasaulietinė teisė]] (valstybių, tarptautinių nereliginių subjektų priimtos taisyklės). Pagal teisės sistemos bei subjektiškumo tarpusavio sąryšį skiriamos objektinės ir subjektinės teisės sąvokos.
 
== Nacionalinė ir užsienio teisė ==
 
[[Vaizdas:Geneva Convention 1864 from Flickr 160753851 743dd85bb4 o.jpg|thumb|left|[[1864 m. Ženevos konvencija]] - – humanitarinės teisės aktas, priimtas tarptautinės konferencijos metu (nuotraukoje - – delegatų parašai)]]
: ''Pagrindiniai straipsniai - – [[nacionalinė teisė|nacionalinė]] ir [[užsienio teisė]]
 
Atribojant skirtingų politinės valdžios asmenų, skirtingo teisinio statuso bei lygmens organizacijų taisykles, gali būti išskiriama [[nacionalinė teisė|nacionalinė]] ir užsienio valstybių, taip pat tokia kaip ''[[transnacionalinė teisė]]''. [[Užsienio teisė]] yra svarbus kaip papildomas teisės šaltinis bei orientyras nacionalinei teisėkūrai.
 
Pabėžiant teritorinių (valstybių, savivaldybių) arba kitokių (skirtingo lygmens) organizacijų teisę - – savivaldybių ir nacionalinė teisė.
 
== Viršvyriausybinė ir tarptautinė teisė ==
: ''Pagrindiniai straipsniai - – [[Viršvyriausybinė teisė|Viršvyriausybinė]] ir [[tarptautinė teisė]]
 
Turint omenyje skirtingos apimties (pvz., nacionalinį, tarptautinį) teisinį subjektiškumą turinčių asmenų, įvairių politinės sistemos atšakų (pvz., [[politinė savivalda|savivaldos]], valstybės) ir jų darinių taisykles, išskiriama nacionalinė ir [[tarptautinė teisė]]. Pastaroji itin sparčiai pradėjo plėtotis ypač po [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]] įsteigimo. Europos regione netgi susiformavo atskirų tarptautinių organizacijų teisinės sistemos (pvz., tam pradžią davė tokios organizacijos kaip [[Europos Taryba]] bei [[Europos Bendrijos]]).
== Objektinė ir subjektinė teisė ==
 
[[Objektinė teisė]]  – galiojančios [[teisės norma|teisės normos]], jų visuma (sistema); [[pozityvioji teisė]] arba prievartinė tvarka (teisinio pozityvizmo samprata, [[Hans Kelsen]] ir kiti atstovai).
 
[[Subjektinė teisė]] - – asmens socialinio elgesio galimybė (veikti tam tikru būdu). Ji gali atitikti (koresponduoti) kito asmens (socialinę) pareigą. Pagal socialinio reguliavimo sritį subjektinė teisė gali būti moralinė teisė (pavyzdžiui, pagyvenusio amžiaus asmenys viešajame transporte gali reikalauti jaunesnių asmenų užleisti jiems sėdimą vietą), juridinė teisė (pvz., įgyti pagrindinį išsilavinimą), etinė teisė; pvz., [[klientas|kliento]] teisė reikalauti, kad [[verslo patarėjas]] atskleistų visą informaciją dėl galimo kilti interesų konflikto, jei, pvz., konsultantas tuo pat metu patarinėja ir kliento konkurentams arba pats yra priklausomas nuo kliento konkurentų tam tikrais (materialiniais, profesiniais) ryšiais, kurie gali turėti esminės įtakos konsultuojamo kliento interesams, padaryti žalos ar pan.
 
== Viešoji ir privatinė teisė ==
[[Vaizdas:De Constitutio criminalis Carolina (1577) 01.jpg|thumb|170px|[[Kodeksas]] - – materialinės, proceso teisės [[kodifikacija|kodifikavimo]] aktas. Paveikslėlyje - – 1532  m. [[Imperatoriaus Karolio V baudžiamasis teisynas|Karolio V teisynas]] įtvirtinęs baudžiamąsias normas bei jų [[teisena|įgyvendinimo tvarką]]]]
[[Vaizdas:Bgb 1896.jpg|thumb|170px|Pamatinis privatinės teisės aktas - – [[Civilinis kodeksas]]. Nuotraukoje - – 1896  m. Vokietijos CK (''[[Bürgerliches Gesetzbuch]]'')]]
Pagal visuomeninių santykių reguliavimo metodus yra skirstoma į 2 stambias atšakas - – viešąją ir privatinę teisę. '''[[Viešoji teisė]]'''  – teisės normos, kuriomis nustatoma viešosios valdžios įgyvendinimo tvarka, o visuomeniniai santykiai yra reguliuojami imperatyviai (vyrauja [[imperatyvinis reguliavimo metodas]]). Viešosios teisės šakos - – konstitucinė, administracinė, tarptautinė teisė ir kitos. '''[[Privatinė teisė]]'''  – teisės normos, kuriomis reguliuojami privatiniai teisiniai santykiai (civilinė apyvarta, darbas ir suo juo susiję santykiai) bei vyrauja dispozityvinis reguliavimo metodas, t. y. teisinių santykių šalims teisės normomis užtikrinama galimybė pačioms pasirinkti elgesio variantus, juos teisiškai įtvirtinti, susitarti dėl jų teisinio privalomumo, sankcijų ir kitų dalykų.
 
=== Viešoji teisė ===
Viešoji teisė yra skirstoma į tokias šakas kaip:
* [[Konstitucinė teisė]]
* [[Administracinė teisė]] - – [[mokesčių teisė]], [[aplinkos teisė]] arba [[ekologija|ekologinė]] teisė (vandens, oro, žemės apsaugos teisė, [[miškų teisė]], [[ūkinė aplinkos teisė]]), [[policijos teisė]], [[valstybės tarnybos teisė]]
* [[Baudžiamoji teisė]] - – nacionalinė ir [[tarptautinė baudžiamoji teisė]]
* [[Tarptautinė viešoji teisė]] - – [[tarptautinių organizacijų teisė]], [[tarptautinė humanitarinė teisė]], [[diplomatinė ir konsulinė teisė]], [[tarptautinė jūrų teisė]], [[tarptautinė baudžiamoji teisė]], tarptautinė [[darbo teisė]], tarptautinė socialinė teisė, [[tarptautinė mokesčių teisė]], [[tarptautinė sutartis|tarptautinių sutarčių]] teisė
* [[Ūkinė teisė]] - – [[finansų teisė]], [[bankų teisė]], [[žemės ūkio teisė]]
* Proceso teisė - – konstitucinių, baudžiamųjų, civilinių, [[Administracinis procesas|administracinių bylų]] [[proceso teisė|teisenos tvarka]]
* kitos teisės šakos.
 
{{main|Privatinė teisė}}
 
Privatinės teisės šerdis - – [[civilinė teisė]]. Kitos šakos - – [[komercinė teisė]], [[darbo teisė]]. Tiesa, pastaroji įvairiose [[teisės šeima|teisinėse sistemose]] gali būti priskiriama tiek privatinei, tiek ir viešajai (dėl didelės viešojo intereso bei imperatyvinio reguliavimo metodo įtakos darbo santykiuose). Naujai besiformuojančių teisės šakų ([[agrarinė teisė|agrarinė]], [[sporto teisė|sporto]], [[medijų teisė]]) pošakiai pagal jų reguliavimo dalyką bei metodą gali priklausyti atitinkamai viešajai arba privatinei teisei. Pavyzdžiui, Agrarinės teisės institutas civiliniai žemės sandoriai priklauso privatinei, o administracinė agrarinė teisė (pvz., nuostatos dėl žemės paskirties, jos naudojimo režimo) - – viešajai teisei.
 
[[Civilinė teisė]] apima teisės pošakius kaip [[asmenų teisė]], [[daiktinė teisė]], [[paveldėjimo teisė]], [[prievolių teisė]], [[sutarčių teisė]]. Kitos privatinės teisės šakos arba sritys [[šeimos teisė]], [[darbo teisė]], [[komercinė teisė]], sąlyginai - – [[tarptautinė privatinė teisė]].
 
== Materialinė ir proceso teisė ==
: ''Pagrindiniai straipsniai - – [[materialinė teisė|materialinė]] ir [[proceso teisė]]
 
Pagal tai, ar normos nustato subjektines teises, ar jų (teisminio) įgyvendinimo tvarką, teisė skirstoma į 2 stambias atšakas - – materialinę bei proceso teisę. Proceso teisė (pagal teisės šakas) gali būti [[civilinio proceso teisė]], [[Baudžiamasis procesas|baudžiamojo proceso]] [[Baudžiamojo proceso teisė|teisė]], administracinio proceso teisė, konstitucinio proceso teisė, socialinio proceso teisė (pvz., Vokietijoje - – socialinės teisės normų įgyvendinimo tvarkos reguliavimas).
 
Materialinė teisė - – tai civilinė, baudžiamoji, konstitucinė, administracinė teisė bei kitos šakos. Materialinė teisė nustato arba įtvirtina tam tikras teises, tačiau nenumato jų įgyvendinimo tvarkos. Tą numato proceso teisė. Ji reguliuoja atitinkamas procedūras bei taisykles, kuriomis remiantis, yra ginamos, pripažįstamos arba nuginčijamos kokios nors subjektinės teisės (pvz., nuosavybės teisė, palikimas ir pan.). Proceso teisė taip pat padeda tinkamai vykdyti [[teisingumas|teisingumą]] (pvz., [[baudžiamojo proceso teisė]] reguliuoja ikiteisminių (prokuratūros, policijos) įstaigų ir pareigūnų ir teismo veiklą iškeliant, tiriant, nagrinėjant baudžiamąsias bylas ir vykdant nuosprendį.
 
== Žmogaus teisės ==
{{main|Žmogaus teisės}}
 
Žmogaus teisės ir laisvės - – subjektinės galimybės, kuriomis žmogus turi teisę naudotis. Tai [[asmens laisvė]], [[žodžio laisvė]], [[nuosavybės teisė]] ir kt. Žmogaus teises įtvirtina įvairūs nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai (pvz., [[Konstitucija]], [[Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija]] ir kt.). Gina - – teismai, [[ombudsmenas|ombudsmenai]], nevyriausybinės žmogaus teisių organizacijos.
 
== Teisės praktika ==
{{main|Teisės praktika}}
 
Tikrovėje teisė turi galią tik tada, kai jos yra laikomasi, kai ji yra taikoma. Teisės realizavimas dažniausiai būna institucionalizuotas. Tai reiškia, kad tam yra sukuriamos specialios institucijos (pvz., [[teismas]]), galinčios skirti netgi teisines sankcijas (pvz., [[bauda]]s). Privatinėje teisė teisės praktika pasireiškia teisės normų taikymu, reguliuojant privatinius santykius, per, pvz., civilinius sandorius ([[sutartis]]), ką nors perkant arba parduodant, [[paskola|skolinantis]] ar [[nuoma|nuomojant]]. Tokiu atveju kvalifikuotą teisinę pagalbą teikia [[notaras|notarai]], [[advokatas|advokatai]], [[juriskonsultas|juriskonsultai]]. Didelių organizacijų teisinį „ūkį“ tvarko specializuoti struktūriniai teisės padaliniai (pvz., [[Teisės departamentas|Teisės departamentai]]) arba jas aptarnauja „išoriniai“ teisės patarėjai (paprastai - – advokatai) arba netgi ištisos jų organizacijos ([[advokato kontora|advokatų kontoros]]).
 
== Teisės studijos ==
[[Vaizdas:Mykolas Romeris University.jpg|thumb|right|200px|[[Mykolo Romerio universitetas]]]]
[[Vaizdas:Tarptautinė_teisės_ir_verslo_aukštoji_mokykla.jpg|thumb|200px|right|[[Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla]]]]
[[Vaizdas:Richard Webster Vanity Fair 26 May 1883.jpg|thumb|Populiariausia teisinė profesija - – [[advokatas|advokato]]]]
{{main|Teisinis išsilavinimas}}
 
{{main|Teisėtyra}}
 
Teisėtyra - – mokslas apie teisę (teisės normas, teisės principus ir t. t.). Šakos - – [[civilistika]] (civilinės t. m.), [[procesualistika]], [[lyginamoji teisėtyra]], [[penalistika]] (baudž. t. m.), [[administratyvistika]] ir kitos.
 
== Teisės mokslai ==
{{main|Teisės mokslai}}
 
[[Teisės mokslai]] tiria [[teisinė sistema|teisinę sistemą]], jos posistemes, atskiras teisės normas, teisės reiškinius, teisinę tikrovę, jos teorijas. Pavyzdžiui, [[Teisėtyra|teisėtyros]] objektas - – teisė ([[teisės normos]]), jų [[teisės sistema|sistema]], taip pat [[teisės šeima|teisinės]] sistemos (tiria lyginamoji teisėtyra).
 
=== Teoriniai teisės mokslai ===
Teoriniai teisės mokslai - – pagrindžiantys teisę ir visą teisinę sistemą mokslai. Tai [[teisės teorija]], [[teisės istorija]] ([[teisinių ir politinių teorijų istorija]], šakinė teisės istorija ir kt.), [[teisės filosofija]], [[teisės metodologija]].
 
=== Taikomieji teisės mokslai ===
{{main|Taikomieji teisės mokslai}}
 
Tam tikrų teisės mokslų tyrimo objektas nėra teisės [[norma|normos]], o su jomis susiję socialiniai reiškiniai, socialinė aplinka, sąlygota ar pakeista teisės; taip pat ir nesocialinės prigimties dalykai, materialaus pasaulio reiškiniai: nusikaltimo metu palikti pėdsakai ir jų fiksavimo metodai, kūno sužalojimai, jų teisminė medicininė kvalifikacija (vertinimas) bei tyrimai. Pavyzdžiui, [[teismo medicina]] (kaip medicinos šaka), [[kriminalinė balistika]] (su šaudymu susijusių dalykų tyrimas) arba kriminalinė dokumentotyra nenagrinėja teisės (normų), socialinių reiškinių.
 
Kiti teisės mokslai taip pat netiesiogiai yra susiję su pačiomis teisės normomis. [[Teisės psichologija]] tiria psichologinius teisinio socialinio elgesio ypatumus, teisinę sąmonę ir jos reiškinius, [[kriminalistika]] - – nusikaltimų padarymo, jų išaiškinimo, tyrimo bei užkardymo būdus, metodus. [[Kriminologija]] gali būti priskiriama [[tarpdisciplininis mokslas|tarpdisciplininiams mokslams]], kadangi jos tyrimo objektas iš dalies sutampa su kai kurių socialinių mokslų atšakų (kaip [[socialinė psichologija]], socialinė antropologija, [[pedagogika]]) objektu.
 
=== Teisės mokslai Lietuvoje ===
{{main|Teisės mokslai Lietuvoje}}
 
Teisės mokslų Lietuvoje kūrimosi pradžia - – [[1641 m.]], kai po ilgalaikių pastangų pagaliau buvo įkurtas [[Vilniaus universiteto Teisės fakultetas#Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakultetas|Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakultetas]] (nors pati Akademija buvo įsteigta dar [[1579 m.]]). Vėliau įkurtoji teisės mokykla veikė ''[[Schola Sapiehana]]'' pavadinimu. Rusijos imperijos okupacijos metais kurį laiką teisės įstaiga neveikė (kaip ir pats [[VU]]).
 
Nepriklausomoje Lietuvoje lenkų okupacijos metais teisės tradicijas tęsė [[Vilniaus universiteto Teisės fakultetas#Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universiteto Teisių fakultetas|Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universiteto Teisių fakultetas]] Kaune. Sovietiniais metais pagrindinė teisės mokslo įstaiga buvo [[Vilniaus universiteto Teisės fakultetas]]. Nuo [[1957 m.]] Vilniuje pradėtas leisti specializuotas teisės mokslo žurnalas „Teisė“ ([[VU TF]]). Įsteigtos specializuotos naujų teisės šakų katedros. Nepriklausomybės metais įkurti užsienio teisės centrai bei teisės mokyklos. Taip pat buvo reformuotos teisės studijos. Įvestos naujos specializacijos. Padaugėjo pasirenkamųjų dalykų. Jie pradėti dėstyti ir užsienio kalbomis. Kai kurie užskaitomi, net jeigu ir buvo išklausyti kitose (įskaitant užsienio) įstaigose (pvz., [[Eurofakultetas]]).
 
Šiuo metu didžiausia teisės studijų įstaiga Lietuvoje yra [[Mykolo Romerio universitetas]], Įkurtas 1990  m. kaip [[Lietuvos policijos akademija]]. Specializuotas teisės studijų bei mokslo padalinys universitete yra [[Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetas|MRU Teisės fakultetas]]. Teisininkus Lietuvoje taip pat rengia [[Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetas]] ir [[Vilniaus teisės ir verslo kolegijos Teisės fakultetas]] (abiejose įstaigose teikiamas [[teisės magistras|teisės magistro]] kvalifikacinis laipsnis). Įvairios Lietuvos kolegijos ruošia teisininkus ir teisininkų padėjėjus, suteikia aukštąjį neuniversitetinį teisinį išsilavinimą. Mokslo taikomuosius tyrimus vykdo [[Lietuvos teisės institutas|Teisės institutas]] (valstybės mokslo įstaiga) ir [[Lietuvos teismo ekspertizės centras]] (LTEC).
 
== Teisininko profesija ==
{{main|Teisininkas}}
 
Teisę realizuoja profesionalūs teisės specialistai - – teisininkai, kiti teisės žinovai. Teisininkas praktikoje veikia nebūtinai kaip teisės „taikytojas“. Jis taip pat gali būti ir [[teisės pedagogika|teisės pedagogas]], [[teisėtyra|teisės tyrėjas]] (teisėtyrininkas), teoretikas (pvz., teisės filosofas), specifinės teisinės srities publikacijų autorius moksliniuose ar kitokiuose leidiniuose. Pagal veiklos sritis gali būti viešojo administravimo, verslo teisininkas, korporacijos teisininkas (juristas, juriskonsultas, [[sindikas]]).
 
== Nuorodos ==
34 231

pakeitimas