22:18, 3 gruodžio 2012 versija taisyti 83.37.10.216 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		10:12, 13 vasario 2013 versija taisyti anuliuoti 78.63.101.56 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 33: === II Lietuvos Statutas === [[Vaizdas:Statut Vialikaha Kniastva Litoŭskaha. Статут Вялікага Княства Літоўскага (1566).jpg\|thumb\|right\|150px\|II Lietuvos Statutas]] II Lietuvos Statutas [[1529]] m. pasirodžius I-ajam Lietuvos Statutui smulkioji bajorija buvo juo nepatenkinta ir reikalavo naujo. Naujos Statuto laidos klausimas buvo keliamas net keliuose seimuose. Seimų pataisytas, jis buvo nutartas įvesti [[1564]] m., tačiau tuo metu vyko [[Livonijos karas]] prieš Maskvą ir tik [[1566]] m. 10 žmonių komisija (5 katalikai ir 5 stačiatikiai) paruošė II Statuto redakciją. Į jį jau buvo įtraukti ir visi naujoviškumai, atsiradę dėl tuo metu padarytos ~~[[1564-1566 m. LDK reforma\|~~pavietų ir teismų reformos]]. II-asis Lietuvos Statutas priimtas [[1566]] m. Jis įteisino: 1. Įtvirtintos XVI a. Reformos (administracinė, teismo, Seimo) ~~Jis įteisino luomines reformas, įformino bajorų atstovavimą seime, renkamus bajorų [[Pavieto žemės teismas\|žemės teismus]], kitaip sakant įteisino bajorų demokratiją.~~ 2. Aptartas LDK savarankiškumas ir teritorinis vientisumas. 3. Išspręsta didžiausia bajorų problema – suteiktas visiškai laisvas disponavimas žemės nuosavybe (teisės ją parduoti, dovannoti, užstatyti, įkeisti). Ši antroji laida buvo jau daug platesnė ir sistematizacijos atžvilgiu daug pažangesnė. Kaip tik tuo metu Lietuvoje vyko didelės permainos teisiniuose santykiuose: bajorija įgavo vis daugiau teisių, darėsi vieninteliu luomu, turinčiu visas teises, ir kūrė naują, panašią į Lenkijos, valstybinę santvarką. ▼ 4. Įteisintas valstiečių vertimas baudžiauninkais 5. Bajorai paskelbti šlėktomis ir įtraukti į politinį gyvenimą, nebepriklausė nuo didikų. Aukščiausiąja valdžios institucija tapo [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas]], nustatyta nuosekli teismų struktūra.▼ ▲6. Ši antroji laida buvo jau daug platesnė ir sistematizacijos atžvilgiu daug pažangesnė. Kaip tik tuo metu Lietuvoje vyko didelės permainos teisiniuose santykiuose: bajorija įgavo vis daugiau teisių, darėsi vieninteliu luomu, turinčiu visas teises, ir kūrė naują, panašią į Lenkijos, valstybinę santvarką. ▲7. Aukščiausiąja valdžios institucija tapo [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas]], nustatyta nuosekli teismų struktūra. II Statustas įteisino bajorų viešpatavimą. Pagal apimtį, kodifikavimo techniką ir sistemą buvo gerokai pranašesnis už I statutą. II Statutui būdingas juridinės minties aiškumas ir sistemingumas, nes jį kūrė gerai teoriškai pasirengę ir prektiškai dalyką išmanantys žmonės. Nuo 1566 m. Statuto prasidėjo ne tik naujas Lietuvos teisės istorijos laikotarpis, bet ir bajorų viešpatavimo Lietuvos valstybėje epocha. === III Lietuvos Statutas ===

Lietuvos Statutai: Skirtumas tarp puslapio versijų