Puodkaliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 13:
 
'''Puodkaliai''' – [[kaimas]] šiaurės vakarinėje [[Skuodo rajono savivaldybė]]s teritorijos dalyje, prie kelio {{KK169}} ir [[Bartuva|Bartuvos]] upės. Seniūnaitijos centras. Nuo [[2006]] m. Puodkaliuose veikia 0,11 MW galios mažoji [[hidroelektrinė]].<ref>http://www.avei.lt/component/energy/index.php?option=com_energy&id=229&task=view Atsinaujinantieji energijos ištekliai Lietuvoje. Puodkalių HE</ref>
 
== Istorija==
Senasis Skuodas įsikūrė siauroje žemės juostoje tarp Bartuvos ir Luobos upių, kas ir nusakė jo linijinę planinę struktūrą. Apsuptas pelkių, jis buvo sunkiai prieinamas. Istoriniuose šaltiniuose Skuodas pirmą kartą paminėtas 1253 m. – Kuršo vyskupo ir Livonijos ordino magistro Kuršo žemės pietinių sričių dalybų dokumente. Tuo metu Skuodas įėjo Ceklio srities teritoriją. XIII a. pr. Lietuvai iškilo didelė grėsmė iš Šiaurės vakarų – į Lietuvą taikėsi Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinai. Vėliau, kai Livonijos ordinas, užkariavęs latvių ir kuršių žemes, pasiekė dabartinės Lietuvos sieną, Skuodas atsidūrė pačioje Livonijos ordino pašonėje. Tada prasidėjo aršios žemaičių kovos su Livonijos ordinu, jose dalyvavo ir skuodiškiai.
1291 m. istoriniuose šaltiniuose Skuodo žemė minima jau kaip šios apylinkės valdymo centras.
Per ilgą kovų su Kryžiuočių ordinu laikotarpį žemaičių kraštas buvo labai nualintas – daugiau negu kitos Lietuvos žemės. XIV a. negalėjo išaugti žymesnių miestų. Skuodas tais šimtmečiais taip pat buvo vėjų kryžkelėje, todėl galimybės jam augti, skleisti garsą apie save buvo menkos.
Lėtai žemaičiuose įsitvirtino krikščionybė, bažnyčių skaičius ilgą laiką čia buvo nedidelis. Pirmąją evangelikų liuteronų bažnyčią Skuode 1564–1569 m. pastatė Žemaitijos seniūnas, LDK didysis maršalka Jonas Chodkevičius.
Skuodo apylinkės pradėjo atsigauti XV–XVI amžiuje, tuo laikotarpiu Skuodas priklausė didiesiems Lietuvos kunigaikščiams. 1613 m. Radvilos Našlaitėlio žemėlapyje miestas pažymėtas pavadinimu Skudij.
Iš pradžių Skuodo dvaras buvo nedidelis. Laikui einant jis labai išaugo. Plėtėsi prekyba su Rytprūsiais, o per juos – ir su tolimesniais kraštais. Ekonomiškai ir politiškai įsigalėjusios didikų šeimos, ieškodamos naujų pasipelnymo šaltinių, XVI a. pradėjo steigti naujus miestus, tokiomis aplinkybėmis buvo įkurta keletas didelius žemių plotus valdžiusių didikų tėvoninių miestų. Vienas iš tokių buvo Skuodas.
1568 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas didikui Jonui Chodkevičiui, patvirtino dar iš tėvų gautą grafo titulą ir padovanojo Grūstės - Skuodo valsčių. Jonas Chodkevičius 1572 m. gegužės 17 d. Skuodui išrūpino Magdeburgo teisių privilegiją. Privilegijoje sakoma, kad miestelėnai gali laisvai žvejoti, medžioti bei naudotis miškais. Išimtinė privilegija yra laikyti prekių sandėlius. Svetimiesiems pirkliams prekiauti leidžiama tik su miestelėnais. Miestas tuo metu turėjo savo teismą.
 
 
== Gyventojai ==