Trombocitas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Tocekas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Platelets.jpg|250px|thumb]]
'''Trombocitai'''  – bespalvės, bebranduolės ir įvairaus pavidalo [[kraujas|kraujo]] plokštelės, 2-3 mikronų skersmens; 1 ml kraujo vidutiniškai jų yra 166-390166–390 milijonų. Trombocitai susidaro [[kaulų čiulpai|kaulų čiulpuose]] iš [[megakariocitas|megakariocitų]], o vėliau juos praryja ir suvirškina [[makrofagas|makrofagai]]. Pagrindinė trombocitų funkcija  – dalyvauti [[kraujo krešėjimas|kraujo krešėjime]], kaip pirminis atsakas - – pirminė [[hemostazė]]. Jie prilimpa prie sužalotų [[kraujagyslė|kraujagyslių]] sienelių, o be to ir patys tarpusavyje gali sulipti.
 
== Anatomija ==
Eilutė 6:
 
== Gamyba organizme ==
Trombocitai organizme yra gaminami [[kaulų čiulpai|kaulų čiulpuose]]; progeninės trombocitų ląstelės yra [[megakariocitas|megakariocitai]]. Šios didelės, daugiabranduolinės ląstelės pumpuruoja susidarant trombocitams. [[Trombopoetinas]] yra trombocitų gamybą skatinantis [[hormonas]], gaminamas daugiausiai kepenyse. Organizme šis hormonas yra surištas su trombocitais  – kol trombocitų kiekis yra pakankamas, hormono koncentracija maža, tačiau kai trombocitų skaičius sumažėja, [[trombopoetinas]] atsipalaiduoja ir indukuoja naujų trombocitų gamybą.
 
== Cirkuliacija ==
Eilutė 12:
 
== Funkcijos ==
Trombocitai yra aktyvuojami kai sueina į kontaktą su [[kolagenas|kolagenu]] (atsiranda kraujagyslėse po sužalojimo), [[trombinas|trombinu]] (tiesiogiai per [[PAR-1]]), [[ADP]], baltųjų kraujo kūnelių receptoriais, endotelinėmis kraujagyslių ląstelėmis, kitais aktyvatoriais. Po aktyvacijos trombocitai išskiria įvairius [[koaguliacija|koaguliacijos]] faktorius ir trombocitų aktyvacijos faktorius, taip pat jie suformuoja katalitinį fosfolipidinį paviršių (kuriame krūvis sukuriamas [[fosfatidilserinas|fosfatidilserino]] ir [[fosfatidiletanolaminas|fosfatidiletanolamino]]) [[tenazė]]s ir [[protrombinazė]]s kompleksams. Trombocitai adsorbuojasi vienas prie kito per adhesijos receptorius arba [[integrinas|integrinus]], taip pat adsorbuojasi prie kraujagyslių sienelių [[endotelis|endotelinių]] ląstelių, taip suformuodami hemostatinį kamštį, kartu sujungdami ir [[fibrinas|fibriną]]. Agregacijos metu ląstelėse esantys dideli kiekiai [[miozinas|miozino]] ir [[aktinas|aktino]] filamentų pradeda susijungti, dėl ko krešulys sutvirtėja. Dažniausiai sutinkamas trombocitų adhezijos receptorius yra [[glikoproteinas]] (GP) Iib/IIIa  – tai nuo [[kalcis|kalcio]] priklausomas [[fibrinogenas|fibrinogeno]], [[fibronektinas|fibronektino]], [[vitronektinas|vitronektino]], [[trombospondinas|trombospondino]] ir [[von Willebrand factor|von Willebrand faktoriaus]] (vWF) receptorius. Kiti receptoriai savo sudėtyje turi GPIb-V-IX kompleksą (jautrus vWF) ir GPVI (kolagenui).
 
== Dideli ir maži trombocitų kiekiai ==
Normalus trombocitų skaičius sveikame organizme yra 150–400 *109/l kraujo. Tiek [[trombopenija]], tiek [[trombocitozė]] gali sąlygoti koaguliacijos problemas. Apskritai, maža trombocitų koncentracija padidina nukraujavimo riziką, o trombocitozė (aukšta trombocitų koncentracija) gali sukelti [[trombozė|trombozę]].
 
Mažos trombocitų koncentracijos paprastai negydomos kraujo perpylimu, nebent pacientas kraujuoja ar koncentracija nukrenta žemiau 5*109/l. Chirurginių operacijų metu mažesnės koncentracijos negu 50 (*109/l) laikomos susidariusiomis dėl nenormalaus chirurginio kraujavimo, ir stengiamasi palaikyti trombocitų koncentraciją ne mažesnę kaip 80-100. Beje, trombocitų kiekis nepasako, ar visi trombocitai organizme yra funkcionuojantys. Pavyzdžiui, [[aspirinas]] negrįžtamai sutrikdo trombocitų veiklą, ir [[hemostazė]] neatsistato tol, kol aspirino koncentracija nukrenta arba paveiktos ląstelės neatnaujinamos šviežiomis  – pakeitimas naujomis ląstelėmis gali užtrukti iki savaitės.
 
{{Kraujas}}