Pietų ašigalis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 1:
{{Coord|90|S|0|W|display=title}}
[[Vaizdas:Pole-south.gif|250px|thumb|right|1. Pietų polius;<br>2. Pietų magnetinis polius;<br>3. Pietų geomagnetinis polius;<br>4. Pietų nepasiekiamumo polius.]]
'''Pietų ašigalis''' – piečiausias [[Žemė]]s taškas. Tai vienas iš dviejų taškų, kur žemės sukimosi ašis kertasi su paviršiumi. Greta įsikūrusi [[Amundseno-Skoto pietų ašigalio stotis]].{{šaltinis|{{VLE|XVIII|200||Pietų ašigalis}}}}
== Istorija ==
Pirmieji bandymai tyrinėti pietų poliarines teritorijas prasidėjo XIX a. pradžioje. Laikoma, kad pirmoji pasaulyje [[Antarktida|Antarktidos]] žemyno krantą [[1820]]
== Klimatas ==
Žiemos metu (nuo kovo iki rugsėjo) pietų ašigalyje visiškai nešviečia [[Saulė]], tuo tarpu vasarą (nuo rugsėjo iki kovo) ji visada yra aukščiau [[horizontas|horizonto]]. Poliarinės nakties metu iki ir po Saulės patekėjimo bei nusileidimo, iš viso maždaug 15–16 [[para|parų]], Antarktidoje stebimos [[baltosios naktys]]. Pietų ašigalyje Saulė nepakyla aukščiau 23,5° virš horizonto. Didžiąją dalį Saulės spindulių pietų ašigalyje atspindi [[sniegas]]. Pietų ašigalio absoliutus aukštis siekia 2804 metrus. Dėl aukščio, vėjų ir ledyno, klimatas pietų ašigalyje labai šaltas, atšiaurus ir sausas. Pietų ašigalyje beveik neiškrenta [[krituliai|kritulių]]. Vidutinė metų temperatūra pietų ašigalyje yra −49
== Pietų magnetinis polius ==
|