Titanai (mitologija): Skirtumas tarp puslapio versijų

Kai Kronas suaugo, ryžosi išpildyti motinos valią ir išvaduoti brolius iš nuožmaus tėvo nelaisvės. Pasišaukė Gaja savo vaikus titanus ir ėmė kurstyti prieš tėvą Uraną, bet tie neišdrįso pakelti prieš tėvą rankos. Tik jauniausias jų, klastingasis Kronas, gudrumu įveikė Uraną ir atėmė iš jo valdžią. Jis vieną naktį įslinko į Urano kambarį, kol tas dar tebemiegojo, ir pertraukė jam su aštriu pjautuvu (kastravo), o paskui nusviedė iš dangaus aukštybių į [[Tartaras|Tartarą]]. Nugalėjęs tėvą ir užėmęs sostą, Kronas išlaisvino šimtarankius bei [[Kiklopai|kiklopus]], o paskui, titanų padedamas, ėmė valdyti pasaulį. Jo žmona tapo viena iš titanidžių – Rėja. Žemėje stojo ramybė ir laimė. Švelni ir dosni motina Gaja negailėjo savo vaisių dievams ir žmonėms, gyvenantiems pagal amžinus jos dėsnius. Pasaulyje prasidėjo Aukso amžius.

 

 

Tada Rėja, motinos Gajos patarta, susuko į drobę akmenį ir davė jį praryti Kronui, sakydama, kad tai naujagimis sūnus. Nė neįtardamas klastos, Kronas tą akmenį prarijo. Tuomet Rėja pasislėpė [[Kreta|Kretos]] saloje, ir ten kalnų urve pasaulį išvydo neregėtai dailus kūdikis, būsimasis dievų ir žmonių tėvas Dzeusas. Palikdama tą laimingąją salą, Rėja mažąjį dievaitį atidavė globoti kalnų nimfoms. Užaugęs [[Dzeusas]], patartas žmonos Metidės, davė Kronui išgerti stebuklingo gėrimo, ir šis visus vaikus atrijo atgal. Dzeusas pakvietė visus Krono vaikus į kovą su titanais. Per dešimt metų titanai buvo nugalėti ir sumesti į Tartarą, kur juos saugojo šimtarankiai. Baigėsi titanų valdymas.