Raudonasis kraujo kūnelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Žmogaus '''eritrocitai''', arba '''raudonieji kraujo kūneliai''' ({{la|erythrocyti}}) – disko pavidalo, abipus įgaubtos ir neturinčios [[ląstelės branduolys|branduolio]] ir daugelio kitų [[eukariotas|eukariotinėms]] ląstelėms būdingų organoidų ([[Mitochondrija|mitochondrijų]], [[Centriolė|centriolių]], [[Goldžio kompleksas|Goldžio konplekso]]), [[ląstelė]]s. Eritrocitų skersmuo – 6-9 μm. Mažesni už 6 μm eritrocitai vadinami mikrocitais, o didesni už 9 μm - makrocitais. Storis kraštuose apie 2,6 μm, o centre apie 0,8 μm. Dėl įgaubtumo padidėja paviršiaus plotas ir visų [[žmogus|žmogaus]] eritrocitų [[plotas]] sudaro apie 3500-3700 m². Anksčiau buvo manoma, kad toks didelis paviršiaus [[plotas]] garantuoja greitą [[dujos|dujų]] apykaitą tarp [[kraujas|kraujo]] ir [[audinys|audinių]], tačiau eritrocitų įgaubtumas padeda judėti siaurais kapiliarais, taip eritrocitai sulinkę gali greičiau pratekėti pro kapiliarus.

 

 

Apie 66 proc. eritrocito masės sudaro [[vanduo]], 33 proc. baltymas [[hemoglobinas]], kuris prisijungia [[deguonis|deguonį]]. Kai audiniuose ima stigti deguonies, [[hormonas]] [[eritropoetinas]] skatina eritrocitų gamybą ([[eritropoezė|eritropoezę]]). Eritrocitų vidutinis amžius – 120 dienų. Jie gaminami [[raudonieji kaulų čiulpai|raudonuosiuose kaulų čiulpuose]], o ardomi daugiausia [[blužnis|blužnyje]], taip pat [[kepenys]]e ir kaulų čiulpuose.