Juozas Ambrazevičius-Brazaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
nėra keitimo aprašymo
(Atšauktas naudotojo 92.40.253.167 (Aptarimas) darytas keitimas 4247775)
S
| pareigos =
| išsilavinimas =
| alma_mater = [[1927]]  m. [[Lietuvos universitetas]]
| žinomas =
| apdovanojimai =
}}
 
'''Juozas Ambrazevičius-Brazaitis''' ([[1903]]  m. [[gruodžio 9]] d. [[Trakiškiai|Trakiškiuose]], [[Marijampolės valsčius]]  – [[1974]]  m. [[lapkričio 28]] d. South Orange, [[Naujasis Džersis]], [[JAV]])  – [[Lietuva|Lietuvos]] literatūrologas, pedagogas, antinacistinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis, visuomenės veikėjas. [[1941 m. birželio sukilimas | 1941 m. birželio sukilime]] ėjo [[Lietuvos laikinoji vyriausybė|Lietuvos laikinosios vyriausybės]] ministro pirmininko pareigas.]]
 
== Mokslai ==
 
Gimė ūkininkų šeimoje. [[1916]]  m. įstojo į [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnaziją]]. Gimnazijoje dalyvavo moksleivių [[Ateitininkai|ateitininkų]] veikloje. Baigęs gimnaziją [[1922]]  m. įstojo į [[VDU|Lietuvos universiteto]] Teologijos-filosofijos fakultetą. Studijuodamas dirbo laikraščio [[Lietuva (dienraštis)|„Lietuva“]] redakcijoje, dalyvavo studentų ateitininkų veikloje. Diplominio darbo tema pasirinko [[Vaižgantas|Vaižganto]] kūrybą. [[1927]]  m. gruodžio mėn. su pagyrimu baigė universitetą. 1927–[[1943]]  m. [[Kauno Maironio universitetinė gimnazija|„Aušros“ mergaičių gimnazijos]] lietuvių kalbos mokytojas. [[1934]]–1943  m. [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] (VDU) Visuotinės literatūros istorijos katedros vyresnysis asistentas. <ref>{{ŽE|71}}</ref>
 
[[1931]]–[[1932]]  m. tobulino žinias [[Bonos universitetas|Bonos universitete]]. Šiuo laikotarpiu paskelbė keletą savo studijų. Iš pradžių vienas, o vėliau drauge su kitais parengė literatūros teorijos, lietuvių literatūros ir pasaulio literatūros vadovėlius gimnazijoms. Drauge dalyvavo ateitininkų sendraugių veikloje rūpindamasis visuomenės ugdymo problemomis.
 
Priešinosi Lietuvos prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] autoritariniam režimui. [[1936]]  m. buvo vienas pagrindinių [[Naujoji Romuva|Naujojoje Romuvoje]] paskelbtos deklaracijos „Į organišką valstybę“ organizatorių. Deklaracija to meto spaudoje sukėlė aštrią diskusiją dėl valstybinės santvarkos ir valdymo principų. <ref name="jegelevicius">{{cite web|url=http://www.parlamentostudijos.lt/Nr3/Istorija_Jegelevicius.htm |title=Sigitas Jegelevičius. Parlamentarizmo idėja antinacinio pasipriešinimo kontekste. |accessdate=2012 m. spalio 2 d.}}</ref> Jos teiginiai tapo svarbiu „jaunųjų katalikų“ grupės identifikaciniu požymiu. Dalyvavo steigiant ir redaguojant dienraštį [[XX amžius (laikraštis)|„XX amžius“]] 1936–[[1940]]  m. dirbo laikraščio redakcijoje. [[1938]]–1940  m. Tautosakos komisijos prie LR Švietimo ministerijos narys.
 
==Laikinosios vyriausybės vadovas==
 
1940  m. prasidėjus sovietinei okupacijai įsitraukė į pasipriešinimo judėjimą kaip [[LAF]] patariamosios grupės narys, buvo numatytas švietimo ministru Laikinojoje vyriausybėje ir pradėjo rengti švietimo sistemos atkūrimo planus. [[1941  m. birželio sukilimas|Birželio sukilimo]] metu gavo Laikinosios vyriausybės Ministro pirmininko pareigas ir sėkmingai jas vykdė. <ref>[http://xxiamzius.lt/archyvas/priedai/uzlaisve/20060621/4-1.html J. Ambrazevičius apie Birželio sukilimą, 2006-06-21]</ref>
 
==Pogrindžio veikla==
 
Sustabdžius Laikinosios vyriausybės veiklą, [[1941]]  m. spalio mėn. įkūrė pogrindinę antinacistinio pasipriešinimo organizaciją [[Lietuvių frontas]] (LF) su kariniu padaliniu „Kęstutis“ ir jai vadovaudamas vykdė gerai subalansuotą tautos išteklių išsaugojimo politiką, tobulesnės demokratijos koncepcijos kūrimą ateities Lietuvai ir koordinavo valstybės atkūrimo pastangas. Šiam tikslui J. Ambrazevičiaus iniciatyva buvo įsteigta Tautos Taryba. 1943  m. įsikūrus [[VLIK]]'ui, vadovavo politiniam VLIK’o komitetui.
 
1941–1943  m. VDU Filosofijos fakulteto ekstraordinarinis profesorius. [[1942]]–[[1944]]  m. bendradarbiavo antinaciniame pogrindiniame laikraštyje „[[Į Laisvę]]“.
 
1944  m. gegužės-birželio mėnesiais [[Gestapas]] suėmė dalį VLIK-o žmonių. Vengdamas suėmimo, J. Ambrazevičius pakeitė dokumentus ir toliau jau gyveno ir veikė Juozo Brazaičio pavarde. Tais pačiais metais, gresiant antrajai sovietų okupacijai, pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]].
 
==Išeivijoje==
 
Vokietijoje toliau tęsė kovą už tautos teises. [[1946]]–[[1951]]  m. dirbo VLIK-o Tarybų tarnyboje. Nesutarus dėl VLIK-o veiklos principų, [[1952]]  m. persikėlė į JAV, 1952–[[1974]]  m. dirbo laikraščio [[Darbininkas (Niujorkas)|„Darbininkas“]] redakcijoje, [[1953]]–[[1960]]  m. redagavo žurnalą [[Į laisvę (žurnalas)|„Į laisvę“]]. [[KGB]] jį persekiojo iki pat jo mirties. <ref>[http://www.lzinios.lt/Lietuvoje/Medziojo-iki-mirties Medžiojo iki mirties // Lietuvos žinios, 2011-06-23]</ref> Palaidotas Putnamo vienuolyno kapinėse ([[Konektikuto valstija]]). <ref>[http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20031210/zvil_03.html Gyvenęs tik Lietuvai // XXI amžius, 2003-12-10, Nr. 94 (1198)]</ref> [[2012]]  m. [[gegužės 20]] d. palaikai perlaidojami [[Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčia|Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios]] šventoriuje.
 
== Kūryba ==
 
[[1930]]  m. paskelbė pirmąją literatūros mokslo studiją, išleido vadovėlį „Literatūros teorija“.
 
1930–1940  m. išspausdino apie 35 studijinius straipsnius [[Židinys (žurnalas)|„Židinys“]], „[[Naujoji Romuva]]“, „[[Tiesos kelias]]“, [[Athenaeum (Kaunas)|„Athenaeum“]], po vieną straipsnį lenkų, latvių ir estų leidiniuose ir kt.
 
Išleido studiją „Vaižgantas“ (1936  m.), straipsnių rinkinį „Lietuvių rašytojai“ (1938  m.). Parengė monografiją apie [[Maironis|Maironį]], keletą lietuvių literatūros klasikų kūrinių leidimų: [[Vincas Pietaris|Vinco Pietario]] pasakų „Lapės gyvenimas ir mirtis“ (1930  m.), romano „Algimantas“ (1940  m.), [[Lazdynų Pelėda|Lazdynų Pelėdos]] apysakos „Klaida“ ([[1939]]  m.), Maironio „Pavasario balsų“ VII–IX leidimus (1940–1944  m.), [[Adomas Dambrauskas-Jakštas|Adomo Dambrausko-Jakšto]] laiškų Juozui Tumui-Vaižgantui rinkinį, naują [[Kristijonas Donelaitis|Kristijono Donelaičio]] „Metų“ leidimą.
 
Gyvendamas JAV parašė knygą „Vienui vieni“, suredagavo ir papildė [[Juozas Lukša-Daumantas|Juozo Lukšos-Daumanto]] knygos „Partizanai“ antrą leidimą ([[1960]]  m.), išleido kelias knygas vokiečių kalba. <ref>http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=15075</ref><ref>http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&ID=332&-find=</ref>
 
== Įvertinimas ==
* [[2009]]  m. [[Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius]] (po mirties) <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=348038</ref>
 
== Atminimo įamžinimas ==
* [[1994]]  m. [[gruodžio 9]] d. Kauno [[Panemunė (Kaunas)|Panemunės]] mikrorajono gatvė pavadinta J. Ambrazevičiaus-Brazaičio vardu.
* [[2007]]  m. [[birželio 22]] d. VDU Humanitarinių mokslų fakultete (K. Donelaičio g. 52) profesoriaus vardu pavadinta 608-oji auditorija.
* [[2009]]  m. [[birželio 20]] d. VDU (K. Donelaičio 52) II a. vestibiulyje atidengti bareljefai ir atminimo lenta (skulpt. [[Stasys Žirgulis]]). <ref>http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=AMBRAZEVI%C8IUS-BRAZAITIS%20JUOZAS</ref>
 
== Šaltiniai ==
 
== Literatūra ==
* Juozas Brazaitis-Ambrazevičius  – literatūrologas: mokslinės konferencijos, skirtos J. Brazaičio-Ambrazevičiaus 100-osioms gimimo metinėms, pranešimai (sud. [[Ramutis Karmalavičius]]).  – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005.  – 147 p.  – ISBN 9955-475-99-4
* Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai… (sud. Rokas Subačius).  – Vilnius: Mintis, 2005.  – 443 p.: iliustr.  – ISBN 5-417-00887-7  – 99-113 p.
 
== Nuorodos ==
339

pakeitimai