Dinkai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Dinkai''' (savivardis: ''jieng'', ''muonyjang'' (vienaskaita)) – [[nilotai|nilotinė]] [[Afrika|Afrikos]] tauta, gyvenanti žemyno vidurio rytuose, [[Pietų Sudanas|Pietų Sudano]] vakarinėje dalyje. Populiacija – apie 1,5 mln žmonių. Kalba [[Nilotų kalbos|nilotų kalbų]] šeimai priklausančia [[dinkų kalba]]. Tai - – didžiausia Pietų Sudano etninė grupė.

== Teritorija ir gyvenimo būdas ==

[[vaizdasVaizdas:Sudansprachen.svg|thumb|left|150px|Dinkų vieta]]

Dinkai daugiausia koncentruojasi [[Bahr al Gazalis|Bahr al Gazalio]] (Nam) upės baseine, ir jų teritorijos apima daugiausia [[Bahr al Gazalis (provincija)|Bahr al Gazalio administracinį regioną]] ir dalį [[Džonglėjus|Džonglėjaus]]. Rytuose jų teritorijos ribojasi su [[nuerai|nuerų]] teritorijomis, šiaurės rytuose - – su [[šilukai]]s, šiaurėje jos pereina į [[Kordofanas|Kordofaną]] ir [[Darfūras|Darfūrą]].

Dinkų gyvenama teritorija yra drėgnos ir pelkingos žemumos, kurių centre - – viena didžiausių pasaulio pelkių - – [[Sudas]], tinkama žvejybai, tačiau netinkama gyvulininkystei. Aplink Sudą driekiasi drėgnos upių drėkinamos lygumos, tinkamos ganyti gyvulius, periodiškai apliejamos potvynių.

Šie potvyniai reguliuoja tradicinį dinkų metų ritmą. Potvynių metu (pradedant geguže), dinkai pasitraukia į aukštesnes vietoves, kur stovi pastovūs kaimai. Būdingiausi pastatai juose - – iš molio pastatyti apvalaus plano namai (''tukul''), tvartai (''luaak'') bei klėtys. Potvynio metu dinkai dirba žemę ir augina javus, pirmiausia [[sora]]s (''awuou''), [[sorgas|sorgus]]. Derlius imamas liepos-rugpjūčio mėnesį, kuomet vandens lygis Sude pakyla aukščiausiai. Pradedant rugsėju vandens lygis ima mažėti, ir gyvuliai išvaromi į laukus, kur maitinasi javų likučiais, vėliau kartu su gyvuliais leidžiamasi į nusekusius plotus. Sausuoju metų laiku (gruodžio-sausio mėnesiais), visi dinkai gano gyvulius toli nuo pastovių kaimų, laikinai suręstose trobelėse (kaimuose lieka tik seni ir neįgalūs žmonės).

== Subgrupės ==

* '''Malualiai''' ({{en|Malual}}) - – vakariausi dinkai, gyvenantys [[Šiaurės Bahr al Gazalis|Šiaurės Bahr al Gazalyje]]. Jų svarbiausias miestas yra [[Aveilis]];

* '''Rekai''' ({{en|Rec}}) - – gyvena į pietryčius nuo malualių, šiaurinėje [[Varabo vilaja|Varabo vilajoje]]. Jų svarbiausias miestas yra [[Kvadžokas]];

* '''Tvikai''' ({{en|Twic}}) - – gyvena į rytus nuo malualių, [[Varabo vilaja|Varabo vilajos]] šiaurėje;

* '''Ruvengai''' ({{en|Ruweng}}) - – gyvena į šiaurės rytus nuo malualių, [[Vakarų Aukštutinis Nilas|Vakarų Aukštutinio Nilo]] šiaurėje ir ginčytiname [[Abyei]] regione.;

* '''Gokai''' ({{en|Gok}}) - – gyvena į pietryčius nuo rekų, [[Ežerų vilaja|Ežerų vilajos]] šiaurėje;

* '''Agarai''' ({{en|Agar}}) - – gyvena į pietryčius nuo rekų, Ežerų vilajoje. Jų svarbiausias miestas yra [[Rumbekas]];

* '''Ciekai''' ({{en|Ciec}}) - – gyvena į rytus nuo agarų, Ežerų vilajos rytuose, vakarinėje Nilo pakrantėje;

* '''Atvotai''' ({{en|Atwot}}) - – gyvena į pietryčius nuo agarų, Ežerų vilajos rytuose;

* '''Aliabai''' ({{en|Aliab}}) - – gyvena į pietryčius nuo atvotų, Ežerų vilajos rytuose, vakarinėje Nilo pakrantėje;

* '''Holiai''' ({{en|Hol}}) - – gyvena rytinėje Nilo pakrantėje Džonglėjaus pietvakariuose;

* '''Njarvengai''' ({{en|Nyarweng}}) - – gyvena rytinėje Nilo pakrantėje Džonglėjaus pietvakariuose, į pietus nuo holių;

* '''Tvikai''' ({{en|Twic}}) - – gyvena rytinėje Nilo pakrantėje Džonglėjaus pietvakariuose, į pietus nuo njarvengų;

* '''Borai''' ({{en|Bor}}) - – gyvena rytinėje Nilo pakrantėje Džonglėjaus pietvakariuose, į pietus nuo borų. Svarbiausias miestas yra [[Boras (Pietų Sudanas)|Boras]];

* '''Abiliangai''' ({{en|Abiliang}}) - – gyvena šiaurinėje [[Aukštutinis Nilas|Aukštutinio Nilo]] provincijoje, į rytus nuo [[Šilukai|šilukų]];

* '''Padengai''' ({{en|Padeng}}) - – gyvena į pietvakarius nuo abiliangų, [[Džonglėjus|Džonglėjaus]] šiaurėje, į pietus nuo šilukų;

Dinkai, kaip ir jų kaimynai nuerai bei šilukai yra vieni seniausių Pietų Sudano gyventojų, čia atsikėlę greičiausiai iš Kordofano šiaurėje, po to, kai [[nilotų kalbos]] atsiskyrė nuo [[Rytų Sudano kalbos|Rytų Sudano kalbų]] (tai galėjo atsitikti apie 3000  m. pr. m. e.). Skirtingai nei [[šilukai]] šiaurės rytuose, dinkai niekuomet nesukūrė vieningos valstybės, o gyveno susiskaidę į smulkias gentis, vadovaujamas vadų ''beny bith'' ("harpūno„harpūno šeimininkai"šeimininkai“).

XIX a. dinkai buvo masiškai gaudomi [[vergų prekyba]]i jų šiaurinio kaimyno [[Darfūro sultonatas|Darfūro]]. Šis pastoviai rengė grobiamuosius žygius į dinkų žemes. [[1856]]  m. išeivis iš Chartumo [[al-Zubairas]] su nedidele armija sugebėjo paimti kontrolę dinkų krašte ir sukurti čia vietinę vergvaldinę imperiją. Pasinaudodamas jo įtaka, [[1872 ]] m. [[Egipto chedivatas|Egipto chedivas]] jį paskyrė savo vietininku ir dinkų žemėse įsteigė Bahr al Gazalio provinciją. Taip dinkai buvo įtraukti į [[Sudanas|Sudano]] teritoriją. Tačiau Sudaną valdant [[Sudano kondominiumas|kondominiumui]], krašto vystymusi nebuvo rūpinamasi, tačiau britai siekė platinti krikščionybę.

Nuo Sudano nepriklausomybės 196? m. dinkai buvo vieni aktyviausių Pietų Sudano nepriklausomybės šalininkų, ypač vėlesniuoju Sudano pilietinio karo laikotarpiu. [[Sudano liaudies išsivadavimo armija]]i (SPLA) nuo pat įkūrimo [[1983 ]] m. vadovauja etniniai dinkai (iš pradžių [[John Garang]], nuo [[2005 ]] m. - – [[Salva Kiir Mayardit]]), kurie taip pat buvo ir Pietų Sudano autonomijos vadovai. Šis dinkų įtakos didėjimas kėlė trintį su kitomis Pietų Sudano grupėmis, kas 1991  m. sukėlė SPLA skilimą: [[nuerai|nuerams]] atstovaujantis lyderis [[Riek Machar]] sukūrė savąją armijos liniją, SPLA-nasir, ir netgi pradėjo dar vieną karą, prieš dinkus. Yra manoma, kad jo iniciatyva 1991  m. nuerų gyvenamose žemėse įvyko dinkų žudynės. Po 1994 nuerai vėl susivienijo su dinkais ir kartu baigė karą.