Asmenvardžių adaptavimas lietuvių kalboje: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
išplėsta, pridėti šaltiniai |
|||
Eilutė 1:
'''Adaptuotoji asmenvardžio forma''' [[lietuvių kalba|lietuvių kalboje]]
Rašymui originalo kalba neretai priskiriama adaptuota [[anglų kalba]]i forma, kartais
Pagal [[VLKK]] nutarimą, asmenvardžių rašyba turi atitikti tikslinę auditoriją: į plačiąją visuomenę ir ypač vaikus orientuotoje literatūroje vartotina adaptuotoji, o mokslinėje ir enciklopedinėje
== Privalumas ==
Pagrindinis adaptuotosios formos privalumas
== Trūkumai ==
Adaptuotoji asmenvardžio forma turi daugybę trūkumų.
* Fiziškai yra neįmanoma perrašyti viso pasaulio žmonių asmenvardžius adaptuotąja forma.
* Didžiulis trūkumas
* Įpratus naudoti adaptuotas asmenvardžio formas būtini žinynai su pateiktomis originalo formomis.
* Adaptuotos formos netiksliai atspindi tikrąjį vardų tarimą, kuris kartais būna nelengvai išaiškinamas arba net nežinomas
* Adaptuojant asmenvardžius reikia žinoti kalbos, iš kurios adaptuojama tarimo taisykles. Tokiu būdu tautinės mažumos atstovo asmenvardis adaptuojamas pagal valstybinę kalbą tos šalies, iš kurios yra asmuo. Tai prieštarauja pačiai adaptavimo prasmei: kuo aiškiau perteikti tarimą net nežinant užsienio kalbos tarimo taisyklių. Pavyzdžiui, Ispanijos pilietis su pavarde Jiménez ar Ximénez lietuvių kalboje adaptuojamas kaip Chimenas ar Chimenesas, tačiau jei asmuo su tokia pavarde yra baskų tautybės (pati pavardė baskų kilmės), tai turėtų adaptuojamas pagal baskų kalbos tarimą ir turėtų būti užrašoma panašiau kaip Šimenesas.
* Adaptuotoji asmenvardžio forma priveda prie kurioziškų situacijų: tas pats dokumentas, knyga gali turėti skirtingus autorius. Tai apsunkina paiešką bibliotekose, internete.
* To paties žmogaus asmenvardis užrašytas adaptuotąja forma seniau ir dabar skiriasi, pvz., XX amžiaus pradžioje Lietuvoje populiari lenkų rašytoja ''[[Eliza Orzeszkowa]]'' buvo užrašoma kaip ''Elzė Ožeškienė'', o vėliau kaip ''Eliza Ožeškova''; [[JAV prezidentas|JAV prezidento]] ''[[Woodrow Wilson]]'' asmenvardis vienur užrašomas kaip ''Vudrou Vilsonas'', kitur kaip ''Vudrovas Vilsonas'', arba ''Vudro Vilsonas'', o dabar ''Woodrow Wilson'' arba ''Woodrowas Wilsonas''. Tačiau šių laikų mokykliniame vadovėlyje yra pateiktas dar kitaip
* Adaptuotoji asmenvardžio forma yra visiškai bevertė juridiniuose dokumentuose, nes sutartys ir kiti oficialūs dokumentai sudaromi pagal įrašus asmens dokumentuose, o ne pagal tarimą. Tai ypač svarbu, nes klaidingai
* Asmenvardžio, konkrečiai pavardės, adaptavimas lemia, kad Lietuvos Respublikos pilietis ištekėjęs/vedęs užsienietį gali įgyti kitokią nei sutuoktinis pavardę. Pavyzdžiui, moteris ištekėjusi už užsieniečio su raide W pavardėje, Lietuvos Respublikos išduotame pase įgyja pavardę be w raidės. Tai sukelia daug nepatogumų
{{cite web |url=http://www.tiesa.com/zinios/news/show/641.html |title=Vargas dėl pavardės |author=Evelina Uždavinytė |date=2010-04-01 |work= |publisher= |accessdate=4 February 2013}}
{{cite web |url=http://m.lrytas.lt/?data=20090425&id=akt25_a1090425&view=2 |title=Europą juokina raidžių vergais tapę lietuviai |author=Dalia Gudavičiūtė |date=2009-04-25 |work= |publisher= |accessdate=4 February 2013}}</ref>.
* Ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių adaptacija
* Moterų asmenvardžiai adaptuojami nepridedant galūnių, tačiau tekste nežinant asmens lyties, pvz., žmogus su
* Adaptuotoji asmenvardžio forma negali būti naudojama pašte siunčiant adresatui tiek paprastą, tiek registruotą laišką.
* Adaptuotoji asmenvardžio forma gali būti įžeidi, nes asmens vardas ir pavardė yra neatpažįstamai sudarkomas ir gali įgyti visai kitą prasmę.
* Naudodama adaptuotas asmenvardžio formas Lietuva lieka rusiškos kultūros įtakoje. Vakarų Europoje užrašant tikrinius vardus (asmenvardžius ir vietovardžius) skiriamas akcentas rašybai, o Rusijoje
{{cite web |url=http://www.oocities.org/ukrterm/slavfile.htm |title=Транслитерация как составная часть национальной орфографии, или еще раз об искусственной изоляции |author=Федор Бурлацкий |date= |work= |quote = В данном случае это выглядит вот как: если на Западе приоритет отдается написанию, а на произношение почти никакого внимания не обращается, то мы — наоборот, приоритет будем отдавать именно произношению: не важно, как наши собственные имена будут писаться, важно то, чтобы их в других странах правильно произносили. |publisher= |accessdate=4 February 2013}}
* Adaptuotoji asmenvardžio forma tegali būti naudojama ir teturi praktinę prasmę tik tekstuose, parašytuose lietuvių kalba. Verčiant į kitas kalbas neprofesionalūs vertėjai per klaidą užmiršta asmenvardžiams atstatyti originaliais formas.
* Adaptuojant istorinių asmenybių asmenvardžius iškraipoma istorija: daugeliu atveju nėra žinoma ar lietuviai žinojo asmenį, kurio vardas adaptuojamas, ir ar tuomet tarė taip, kaip užrašoma dabar. Pavyzdžiui, Lietuvoje gyvenę dvarininkų giminė su pavarde Weyssenhoff dabar adaptuotai užrašomi kaip Veizenhofai<ref>Lietuvos architektūros istorija: nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų redakcija. 1994. T.2</ref>, tačiau patys šių dvarininkų valstiečiai juos įvardindavo labiau pritaikytai lietuviškai tarsenai (nes priebalsių h ir f lietuvių kalboje nėra nuo seno
* Visuotinis vardų adaptavimas yra sunkiai suvokiamas ir sunkiai pagrindžiamas perrašant žmonių asmenvardžius, kurie nieko bendro neturėję ir neturintys su Lietuva ir lietuvių kalba.
Adaptuotoji asmenvardžių forma yra pirmenybinė [[kirilica|kirilicą]] vartojančiose kalbose, taip pat [[latvių kalba|latvių kalboje]].
Eilutė 36:
Adaptuota asmenvardžio forma atsirado{{faktas}} kartu su lietuviškos raštijos atsiradimu. XIX amžiaus pabaigoje originali ir adaptuota asmenvardžio forma buvo vartojama pramaišiui. Dažnai buvo naudojama stipriai adaptuota forma pridedant lietuviškas priesagas nelietuviams.
Tarpukario Lietuvoje mokslinėje literatūroje buvo sekama vakarų Europos tradicija, t. y. asmenvardžiai buvo rašomi taip kaip originale, pvz., [[Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas]] ''[[Winston Churchill]]'' buvo ir užrašomas Churchill. Vis dėlto, mokiniams skirtoje literatūroje buvo taikoma adaptuota asmenvardžio forma
Po 1940
Tai buvo primestas reiškinys. Tokia bereikalinga dvigubo transliteravimo praktika nebuvo naudojama kitose [[TSRS]] respublikose naudojančių lotynišką raštą. Paskui lietuvius transliteruoti imta ir [[latvių kalba|latvių kalboje]]. Estai dėl Suomijos kaimynystės ir suomių kalbos artumo pajėgė atsispirti šiai ydai
Lietuvai paskelbus nepriklausomybę 1990 metais, tarybiniais metais įvesta tvarka liko. Šiuo metu kai kurie visuomenės veikėjai ragina atsisakyti sovietinės tvarkos ir grįžti prie vakarų Europos asmenvardžių rašymo tradicijos
== Bandymai atsisakyti ==
Adaptuotų formų naudojimas dėl daugybės trūkumų yra komplikuotas, tai buvo suprasta dar tarybiniais metais. Dar 1961 metais centrinio komiteto prie [[Mokslų Akademija|Mokslų Akademijos]] nurodymu buvo sudaryta Lietuvių kalbos komisija. Jos tikslas buvo suvienodinti asmenvardžių rašymą, nes tas pats asmuo dažnai buvo užrašomas skirtingomis asmenvardžio formomis, išsiaiškinti tikrąjį vardo tarimą. Jau tada buvo aišku, kad adaptuotų formų naudojimas yra neperspektyvus, nemažai lietuvių kalbininkų ragino grįžti prie originalios svetimų vardų rašybos. 1977 komisijoje buvo linkstama naudoti originalius asmenvardžius, bet tam pasipriešino komisijos nariai funkcionieriai. Buvo rastas kompromisas: mokslinėje literatūroje naudoti originalią rašybą, o populiarioje
== Šaltiniai ==
|