|
}}
'''Simnas''' – miestas [[Alytaus rajonas|Alytaus rajone]], 24 km į vakarus nuo [[Alytus|Alytaus]], šalia kelio {{KK131}}. [[Simno seniūnija|Seniūnijos]] centras, dvi seniūnaitijos (Simno I ir Simno II). [[Urbanistikos paminklas]]. Miestas įsikūręs prie [[Simno ežeras|Simno]] (šiaurėje) ir [[Giluitis|Giluičio]] (vakaruose) ežerų, pietuose telkšo [[Spernia|Spernios]] tvenkiniai.
Mieste stovi [[Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]] (pastatyta [[1520]] m., seniausia [[Sūduva|Sūduvoje]]), yra [[Simno gimnazija]], biblioteka (nuo [[1937]] m.), vaikų darželis, slaugos ligoninė, vaistinė, poliklinika, kultūros namai, parduotuvės, paštas. UAB „Alytaus melioracija“, AB „Dainava“ filialas, gyventojai verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, gyventojų aptarnavimu, žuvivaisa, melioracija, statyba, siuvimu. Mieste veikia [[Simno specialioji mokykla|specialioji internatinė mokykla]], kur prieglobstį ir šilumą randa likimo nuskriausti vaikai.
== Istorija ==
Gyvenvietė minima nuo [[1382]] metų. Dabartinėje Simno vietoje pirmieji gyventojai pradėjo kurtis XV a. pradžioje, po [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]]. Nuo [[1494]] m. minimas Ldk medžioklės [[Simno dvaras]], įėjęs į valstybinių dvarų kompleksą – [[Alytaus ekonomija|Alytaus ekonomiją]]. Tai pirmasis Simno paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose. XVI a. pradžioje ėmė augti miestelis, jame formavosi radialinė gatvių struktūra su netaisyklingos formos aikšte centre.
--[[ Specialus:Indėlis/62.212.204.184|62.212.204.1841520]] m. 16:19, 6 vasario 2013[[Simno (EET)dvaras|Simno dvaro]] valdytojas [[Jonas Zabžezinskis]] pradėjo statydinti gynybinių elementų turinčią [[Simno bažnyčia|Simno bažnyčią]]. Statybos ir gausių rekonstrukcijų darbai truko kelis šimtmečius, tačiau ankstyvojo renesanso bruožai išliko. Vertinga bažnyčios interjeras, šoniniame altoriuje esantis Dievo Motinos paveikslas laikomas stebuklingu. Tai seniausias [[Sūduva|Sūduvoje]] architektūros paminklas. ▼[[1520]] m. [[Simno --[[Specialus:Indėlis/62.212.204.184|62.212.204.184]] 16:19, 6 vasario 2013 (EET)
=== dvariskiai ===
▲--[[Specialus:Indėlis/62.212.204.184|62.212.204.184]] 16:19, 6 vasario 2013 (EET)|Simno dvaro]] valdytojas [[Jonas Zabžezinskis]] pradėjo statydinti gynybinių elementų turinčią [[Simno bažnyčia|Simno bažnyčią]]. Statybos ir gausių rekonstrukcijų darbai truko kelis šimtmečius, tačiau ankstyvojo renesanso bruožai išliko. Vertinga bažnyčios interjeras, šoniniame altoriuje esantis Dievo Motinos paveikslas laikomas stebuklingu. Tai seniausias [[Sūduva|Sūduvoje]] architektūros paminklas.
[[1625]] m. Lietuvos vicekancleris ir Simno seniūnas [[Povilas Sapiega]] ėmė rūpintis miestelio savivalda ir [[1626]] m. [[sausio 2]] d. valdovas [[Zigmantas Vaza]] suteikė [[Magdeburgo teisė|miesto teises]], antspaudą ir herbą. [[1776]] m. savivaldos neteko, bet [[1792]] m. [[birželio 15]] d. [[Stanislovas Augustas]] išdavė privilegiją, kuria sugrąžino prarastas miesto teises, tačiau per politinę suirutę miestas jas vėl prarado.
XVIII a. prie bažnyčios vikariato veikė parapinė mokykla. XIX a. viduryje Simne įsteigtas paštas ir vaistinė. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Simnas garsėjo prekymečiais. XX a. viduryje Simnas – [[Simno valsčius|valsčiaus]] centras su keliomis įmonėmis, malūnais, vilnų karšyklomis.
[[1956]] m. [[gruodžio 28]] d. pakartotinai suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu buvo „Garbės ženklo“ ordino Simno tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, prie kelio link [[Krosna|Krosnos]] veikė melioratorių miestelis, Alytaus „Dainavos“ siuvimo fabriko cechas.
[[1999]] m. patvirtintas dabartinis [[Simno herbas]]. <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=83709</ref>
{{adm2|4}}
=== Pavadinimo kilmė ===
Miesto vardas tikriausiai hidroniminis – nuo [[Simno ežeras|Simno ežero]], telkšančio į šiaurę nuo miesto. Tačiau sunku paaiškinti tokį ežero pavadinimą. Tarus, kad miesto pavadinimas asmenvardinis, tektų imtis prielaidos, kad jis galbūt kilęs nuo krikščioniško vardo ''[[Simonas]]'' (''Simas'').
== Gyventojai ==
== Literatūra ==
* Žvilgsnis praeitin: mokytojų ir moksleivių surinkta Simno bei Mergalaukio kaimo istorija. - – Alytus: Alytaus spaustuvė, 2004. - – 472 p.: iliustr. - – ISBN 9986-472-87-3
== Nuorodos ==
| 