|
[[Vaizdas:Bernardo Daddi - St Catherine of Alexandria with Donor and Christ Blessing - WGA05852.jpg|thumb|right|160px| [[Bernardo Daddi]], „Šv. Kotryna Aleksandrietė su rėmėju ir laiminančiu Kristumi“, XIV a.]]
'''Šventoji Kotryna Aleksandrietė''' (kitaip gali būti vadinama ''Katerina, Jekaterina'') – IV a. krikščionių šventoji ir kankinė. Žinių ir filosofijos globėja. Minėjimo diena [[katalikybė|katalikų]] bažnyčioje − [[lapkričio 25]]-oji, [[pravoslavybė|pravoslavų]] - – lapkričio 24-oji
== Istorinės žinios ==
Jokių patvirtintų žinių apie Šv. Kotrynos asmenybės istoriškumą nėra. Anot legendos, ji turėjo būti gimusi ir gyvenusi [[Aleksandrija|Aleksandrijos]] mieste Egipte III a. pb. − IV a. pr. Tyrinėtojas Joseph Simon Assemani (1687-17681687–1768) siejo ją su istorine kilminga Aleksandrijos moterimi, kuriai buvo pasiūlyta tapti imperatoriaus [[Maksiminas Trakas|Maksimino]] (m. 238 m.) meiluže, tačiau jinai atsisakė. Po to buvo persekiota imperatoriaus, jos turtas konfiskuotas, pati ištremta. [[Rufinas Akvilietis]] ją vadino vardu Dorotėja. Kitas Šv. Kotrynos legendos šaltinis galėjo būti [[Hipatija|Hipatijos Aleksandrietės]] gyvenimas.
VIII a. Šv. Kotrynos palaikai esą buvo rasti [[Šv. Kotrynos vienuolynas|Šv. Kotrynos vienuolyne]], kuriame ir saugomi (vienuolyno pavadinimas adaptuotas vėliau, teigiama, esą imperatorius [[Justinianas I]]-asis specialiai įkūrė šį vienuolyną Šv. Kotrynos Aleksandrietės garbei). Pirmąkart Šv. Kotrynos legenda paminėta IX a. Bizantijos imperatoriui [[Bazilijus I Makedonietis|Bazilijui I-ajam]] sudarytame legendų rinkinyje ''Menologium Basilianum''. Viduramžiais Šv. Kotrynos legenda tapo labai populiaria krikščioniškoje kultūroje. XIV a. datuojami pirmieji Šv. Kotrynos vestuvių legendos minėjimai. ŠiojeDėl plotmėjeto ji gali būti maišoma su [[Šv. Kotryna Sienietė|Šv. Kotryna Sieniete]], kuri irgi turėjo vestuvių su Kristumi regėjimą. Šv. Kotryna Aleksandrietė buvo laikoma viena iš 14 svarbiausių šventųjų, kurie padeda žmonėms danguje. [[Naujieji laikai|Naujaisiais laikais]], atskleidus istorinių patvirtinimų apie Šv. Kotrynos asmenybę nebuvimą ir legendos nepagrįstumą, šventosios garbinimas ženkliai sumažėjo. Lietuvoje jai skirta [[Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia]].
== Legenda ==
Šv. Kotryna gyveno Romos imperatoriaus [[Maksentijus|Maksentijaus]] laikais IV a. pradžioje. Gimė Aleksandrijoje, Egipte. Esą ji buvo kilmingos giminės duktė (kita versija - – Egipto karaliaus [[Konetas|Koneto]]), išsilavinusi ir anksti tapo krikščione. Skaitė graikų literatūrą ir filosofiją, mokėsi kalbų. EsąBūdama 18 m. amžiaus, ji, pasibaisėjusi imperatoriaus Maksentijaus organizuotais krikščionių persekiojimais (anksčiausia, ''Menologium Basilianum'' versija − žiauriais pagonių papročiais), nuvyko pas jį ir pasmerkė už žiaurumus, bei paragino atsisakyti [[pagonybė|pagonių]] dievų. Negalėdamas jos perginčyti, Maksentijus esą pakvietė 50 žymiausių Romos „mokslo daktarų“, kad jie diskusijoje įrodytų Kotrynos klaidingumą. Tačiau Kotryna nuginčijo šiuos daktarus, kurių daugelis (kita versija, visi 50) iškart atsivertė į [[krikščionybė|krikščionybę]] ir buvo imperatoriaus paliepimu sudeginti gyvi ant laužo.
Supykęs imperatoriusImperatorius uždarė Kotryną [[kalėjimas|kalėjime]] ir pasmerkė kankinimams. ImperatoriuiMaksentijui išvykus iš miesto Kotryną aplankė imperatoriaus [[žmona]], bandydama ją perkalbėti, tačiau buvo įtikinta Kotrynos tikėjimo ir pati atsivertė į krikščionybę. Taip pat atsivertė imperatorienę atlydėjęs generolas Profirijus bei dar 200 kareivių. Grįžęs imperatorius liepė nužudyti Kotryną [[ratas|ratu]] (kita versija, kelių spygliuotų ratų mechanizmu). Egzekucijos metu ratas, prisilietus Kotrynos rankai, subyrėjo (kita versija ratą sudaužė iš dangaus pasiųsti [[angelas|angelai]]). Tuomet imperatorius Maksentijus liepė Kotryną nukirsdinti. Angelai paėmė nukirsdintos Kotrynos kūną ir nunešė į [[Sinajaus kalnas|Sinajaus kalną]], kur jį vėliau rado vienuoliai (kita versija kūnas buvo nuleistas iš dangaus į [[Šv. Kotrynos vienuolynas|Šv. Kotrynos vienuolyną]]).
== Legenda apie Šv. Kotrynos vestuves ==
Pirmąkart legenda apie mistines Šv. Kotrynos [[vestuvės|vestuves]] (arba [[sužadėtuvės|sužadėtuves]]) aprašyta XIV a. šaltiniuose ir yra pirmoji tokio pobūdžio legenda. Egzistuoja keliolika skirtingų pasakojimų apie tai. Esą Šv. Kotryna buvo nuostabaus grožio ir daugelis jaunikių jai piršosi, tačiau Kotryna paskelbė, kad tekės tik už paties tyriausio ir geriausio vyro.
Viena versija byloja, kad Šv. Kotryna miegojo su motina Sabinela ir sapne joms abiem pasirodė [[Mergelė Marija]], apsuptyje angelų ir šventųjų. Ji vieną po kito pasiūlė Šv. Kotrynai jaunikius, karalius ir princus, tačiau Kotryna nerado sau tinkamo. Tuomet iš dangaus nusileido kūdikis Jėzus Kristus, pristatytas visų karalių valdovu, ir paklausė Kotrynos ar ji tekėtų už jo. Kotryna buvo įtikinta Jėzaus tyrumo ir sutiko. Pabudusios Kotryna ir jos motina rado [[žiedas|žiedą]] ant Kotrynos piršto ir sutarė, kad sapnas buvo tikra vizija, bei nusprendė paklausti vieno atsiskyrėlio patarimo. Atsiskyrėlį apšvietė dangiškasis regėjimas ir jis, pasikvietęs Kotryną bei jos motiną, paaiškino, kad vizijoje regėtas dangiškasis valdovas yra [[Jėzus Kristus]]. Kotryna su motina nusprendė kuo greičiau apsikrikštyti.
Kita versija liudija, kad, kai Šv. Kotryna karštai meldėsi šventovėje, jai pasirodė Jėzus Kristus, kuris ją pagyrė už tikėjimą ir pažadėjo, jai už tai atlyginti. Pažado tikrumui sutvirtinti Kristus užmovė Šv. Kotrynai ant piršto tikrą žiedą. Vestuvių su Kristumi legenda aiškinamas Šv. Kotrynos pasišventimas krikščionybei ir pasižadėjimas išsaugoti tyrumą.
== Ikonografija ==
Šv. Kotryna Aleksandrietė paprastai vaizduojama su savo kankinimo įrankiu - – dygliuotu ratu, dažnai su sulūžusiu (nuo Šv. Kotrynos tikėjimo tvirtumo). Kiti Šv. Kotrynos skiriamieji ženklai - – [[palmė]]s šakelė ir [[karūna]] (liudija karališkąją kilmę). Rečiau vaizduojama su knyga (jos išsilavinimo liudijimas).
<gallery>
|
