Akmens anglis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2+) (robotas Pridedama: sah:Таас чох
Bearas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 22:
|-
|Tankis:
| 1280-15001280–1500 kg/m³
|-
|Degimo šiluma:
Eilutė 29:
'''Akmens anglis''' yra nuosėdinė augalinės kilmės [[uoliena]], sudaryta iš [[anglis|anglies]], hidrokarbonatų ir įvairių priemaišų ([[sulfidas|sulfidų]], [[oksidas|oksidų]] ir kitų junginių). Akmens anglis susidarė iš augalinių liekanų, kurios buvo suslėgtos, sukietintos ir veikiamos aukšta [[temperatūra]], ir [[slėgis|slėgiu]]. Manoma, kad didžioji akmens anglies klodų dalis atsirado iš augalų, augusių [[pelkė|pelkių]] [[ekosistema|ekosistemose]]. Kai šie augalai žūdavo, jų [[biomasė]] [[anaerobinės sąlygos|anaerobinėse sąlygose]] palaipsniui virsdavo akmens anglimi. Didžioji akmens anglies dalis susidarė [[karbonas|karbono]] periodo nuosėdose.
 
== Akmens anglies rūšysRūšys ==
 
* [[Lignitas]] arba rudoji anglis
* Puskoksis
* [[Koksas]]
* [[Antracitas]], labiau metamorfizuota atmaina
 
== Akmens anglies formavimasis ==
 
Akmens anglis formuojasi iš augalų liekanų, kurios buvo sutankintos, sukietintos, chemiškai apdorotos ir slėgio, ir temperatūros pagalba metamorfizuotos.
 
Akmens anglis formavosi iš [[pelkė]]s ekosistemos organizmų. Kai pelkės augalai žūsta, jų biomasė kaupiasi, yra anaerobinėse (žemo [[deguonis|deguonies]] lygio) sąlygose, suformuodama [[durpė|durpes]]. Durpių sluoksnis grimsta žemyn, dėl karščio ir slėgio virsdamos [[lignitas|lignitu]] arba rudosiomis anglimis. O didelis karštis ir slėgis [[lignitas|lignitą]] paverčia minkštosiomis bituminėmis anglimis ir antracitu.
 
== Akmens anglies kasyba ==
Akmens anglis slūgso įvairaus storio klodais, lęšiais, tarpsluoksniais. Gali siekti 2,5  km gylį, kartais randama prie žemės paviršiaus.
 
Įvairiais skaičiavimais, pasaulyje yra 8-16 trilijonų tonų akmens anglies. Didžiausios šalys, kasančios akmens anglį yra:
Eilutė 52:
* [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinija]],
* [[Australija]].
Šiose šalyse kasyba vyksta dviem būdais  – atviruoju (dideliuose [[karjeras|karjeruose]]) ir [[šachta|šachtiniu]] būdu.
 
== Panaudojimas ==
== Akmens anglies panaudojimas ==
 
[[Vaizdas:2005coal.png|thumb|right|CoalAkmens outputanglies inprodukcija 2005 m.]]
Akmens anglis naudojama šilumai gaminti. Kasmet sudeginama apie 5000 mln. tonų anglies. 75 procentai šio akmens anglies kiekio suvartojama [[elektros gamyba]]i. [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinija]] ir [[Indija]] suvartoja 1700 mln. tonų anglies, tačiau augant šių šalių [[ekonomika]]i greitu laiku šis kiekis žada išaugti dvigubai. </br>
Kai akmens anglis naudojama elektros gamybai, ji susmulkinama ir sudeginama. Gauta šiluma naudojama vandens garų gamyboje, o pastarieji suka [[elektros generatorius]]. Tokia technologija naudojama pagaminti 40 procentų pasaulyje suvartojamos elektros energijos. </br>
Akmens anglis naudojama degiųjų dujų gamybai. Šiuo metu taip pagamintas dujas pakeitė [[gamtinės dujos]], tačiau [[Pietų Afrika|Pietų Afrikoje]] dar vis naudojama ši technologija.</br>
Iš akmens anglies galima gaminti [[benzinas|benziną]], [[dyzelinas|dyzeliną]], [[metanolis|metanolį]] ir kitus organinius junginius.
 
=== Priešistorė ===
Manoma kad akmens anglis naudota [[Kinija|Kinijoje]] prieš 3000 m., o [[Romos imperija|Romos imperijoje]] anglimi kurentos krosnys metalams lydyti. [[JK|Jungtinėje Karalystėje]] akmens anglis pradėta naudota jau [[XII a.]]<ref name = Istorija>[[Vidmantas Jankauskas]] „Energetikos ekonomika“ 2008 [[Technika (leidykla)|Technika]] Vilnius</ref>
 
Akmens anglies gavybą labiausiai pradėjo spartėti išradus [[garo katilas|garo katilą]].<ref name = Istorija />
 
=== Energetika ===
Nuo [[XIX a.]] pabaigos iki [[XX a.]] septinto dešimtmečio akmens anglis buvo pagrindinis pirminis energijos šaltinis pasaulyje.<ref name = Istorija />
 
Akmens anglis naudojama šilumai gaminti. Kasmet sudeginama apie 5000 mln. tonų anglies. 75 procentai šio akmens anglies kiekio suvartojama [[elektros gamyba]]i. [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinija]] ir [[Indija]] suvartoja 1700 mln. tonų anglies, tačiau augant šių šalių [[ekonomika]]i greitu laiku šis kiekis žada išaugti dvigubai{{šaltinis}}. </br>
 
Kai akmens anglis naudojama elektros gamybai, ji susmulkinama ir sudeginama. Gauta šiluma naudojama vandens garų gamyboje, o pastarieji suka [[elektros generatorius]]. Tokia technologija naudojama pagaminti 40 procentų% pasaulyje suvartojamos elektros energijos{{šaltinis}}. </br>
 
Akmens anglis naudojama degiųjų dujų gamybai. Šiuo metu taip pagamintas dujas pakeitė [[gamtinės dujos]], tačiau [[Pietų Afrika|Pietų Afrikoje]] dar vis naudojama ši technologija.</br>
 
Iš akmens anglies galima gaminti [[benzinas|benziną]], [[dyzelinas|dyzeliną]], [[metanolis|metanolį]] ir kitus organinius junginius.
 
== Šaltiniai ==
{{reflist}}
 
<!--interwiki-->
{{Commons|Category:Coal|no=T}}