Duobagyviai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Duobagyviai''' ({{la|Cnidaria, Coelenterata}})  – tikrųjų daugialąsčių (''Eumetazoa'') gyvūnų tipas.

Kūnas vamzdelio tipo, viename gale atviras, kitame  – aklinas, sudarytas iš dviejų ląstelių sluoksnių: ektodermos ir entodermos, tarp kurių yra mezoglėja. Vidinė kūno ertmė išklota entoderma, vadinama gastraline ertme. Priekiniame jos gale atsiveria [[burna|burnos anga]], kuri spinduliškai apsupta čiuopiklių su dilgiosiomis [[ląstelė]]mis  – [[knidocitas|knidocitais]]. Todėl duobagyvių kūno simetrija vadinama spinduline. Maistas pro burną patenka į gastralinę arba žarninę ertmę ir pradedamas [[virškinimas|virškinti]]. Maistas visiškai suvirškinamas entodermos ląstelėse, o nesuvirškinti likučiai pašalinami pro burną, nes nėra analinės ertmės.

Dauginasi nelytiniu ir lytiniu būdu. Nelytinis dauginimosi būdas vadinamas pumpuravimusi. Po jo dažnai susidaro didelės individų [[kolonija (biologija)|kolonijos]] (pvz., [[koraliniai polipai]]).

Duobagyviai  – vandens gyvūnai. Dažniausiai gyvena [[jūra (geografija)|jūrose]], kai kurios rūšys aptinkamos ir gėluose vandenyse. Dauguma jų sėslūs, gyvena prisitvirtinę prie vandenyje panirusių daiktų. Kai kurie, lankstydami savo kūną, sugeba lėtai judėti (pvz., [[hidra (gentis)|hidra]]) arba plaukioti reaktyviniu būdu (pvz., [[medūza (biologija)|medūzos]]). Koraliniai polipai turi tvirtus [[skeletas|skeletus]] ir sudaro dideles kolonijas  – [[rifas|rifus]], [[atolas|atolus]] ([[Didysis barjerinis rifas]]).

* '''Jūrų plunksna''' ({{la|Pennatula}}). Taip pavadinta dėl savo panašumo į rašomąją plunksną. Atskiri organizmai-polipai gyvena [[kolonija (biologija)|kolonijomis]], kurių apatinė dalis panirusi į smėlį ar dumblą. Kolonijos dažniausiai siekia iki 40  cm, retais atvejais  – iki 1,5  m aukščio. Viršutinė jūrų plunksnos dalis sudaryta iš daugelio polipų, kurie gaudo praplaukiantį maistą. Kūno centre išsidėstę keturi [[violetinė|violetiniai]] [[dauginimosi organai]], o iš abiejų pusių jūrų plunksna apaugusi dilgiais nuodingais polipais. Paplitusi visur.

* '''Velelija''' ({{la|Vellela}})  – disko pavidalo iki 8  cm skersmens [[organizmas]]. Kūno pakraščiuose išsidėstę nuodingi čiuptuvai. Minta mažais jūriniais gyvūnais. Gali nukeliauti daugiau kaip 100  km. Plūduriuoja vandens paviršiuje, virš kurio kyšo [[kolonija (biologija)|kolonijos]] trikampė burė. Po audros pakrantėse gali būti iki milijono kolonijų. Gyvena visose šiltose jūrose.

[[Kategorija:Duobagyviai| ]]