Duobagyviai: Skirtumas tarp puslapio versijų

8 pridėti baitai ,  prieš 9 metus
S (r2.7.3) (robotas Pridedama: ceb:Nidariya)
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Duobagyviai''' ({{la|Cnidaria, Coelenterata}})  – tikrųjų daugialąsčių (''Eumetazoa'') gyvūnų tipas.
 
Kūnas vamzdelio tipo, viename gale atviras, kitame  – aklinas, sudarytas iš dviejų ląstelių sluoksnių: ektodermos ir entodermos, tarp kurių yra mezoglėja. Vidinė kūno ertmė išklota entoderma, vadinama gastraline ertme. Priekiniame jos gale atsiveria [[burna|burnos anga]], kuri spinduliškai apsupta čiuopiklių su dilgiosiomis [[ląstelė]]mis  – [[knidocitas|knidocitais]]. Todėl duobagyvių kūno simetrija vadinama spinduline. Maistas pro burną patenka į gastralinę arba žarninę ertmę ir pradedamas [[virškinimas|virškinti]]. Maistas visiškai suvirškinamas entodermos ląstelėse, o nesuvirškinti likučiai pašalinami pro burną, nes nėra analinės ertmės.
 
[[Nervų sistema]] difuzinio tipo, sudaryta iš padrikai po visą kūną išsidėsčiusių nervinių ląstelių, kurios tarpusavyje jungiasi ataugomis ir sudaro nervinių ląstelių rezginį.
 
Dauginasi nelytiniu ir lytiniu būdu. Nelytinis dauginimosi būdas vadinamas pumpuravimusi. Po jo dažnai susidaro didelės individų [[kolonija (biologija)|kolonijos]] (pvz., [[koraliniai polipai]]).
 
Duobagyviai  – vandens gyvūnai. Dažniausiai gyvena [[jūra (geografija)|jūrose]], kai kurios rūšys aptinkamos ir gėluose vandenyse. Dauguma jų sėslūs, gyvena prisitvirtinę prie vandenyje panirusių daiktų. Kai kurie, lankstydami savo kūną, sugeba lėtai judėti (pvz., [[hidra (gentis)|hidra]]) arba plaukioti reaktyviniu būdu (pvz., [[medūza (biologija)|medūzos]]). Koraliniai polipai turi tvirtus [[skeletas|skeletus]] ir sudaro dideles kolonijas  – [[rifas|rifus]], [[atolas|atolus]] ([[Didysis barjerinis rifas]]).
 
Duobagyvių yra apie 10 tūkstančių rūšių. Pagrindinės klasės:
* [[Scifomedūzos]] (''Scyphozoa'')
 
* '''Jūrų plunksna''' ({{la|Pennatula}}). Taip pavadinta dėl savo panašumo į rašomąją plunksną. Atskiri organizmai-polipai gyvena [[kolonija (biologija)|kolonijomis]], kurių apatinė dalis panirusi į smėlį ar dumblą. Kolonijos dažniausiai siekia iki 40  cm, retais atvejais  – iki 1,5  m aukščio. Viršutinė jūrų plunksnos dalis sudaryta iš daugelio polipų, kurie gaudo praplaukiantį maistą. Kūno centre išsidėstę keturi [[violetinė|violetiniai]] [[dauginimosi organai]], o iš abiejų pusių jūrų plunksna apaugusi dilgiais nuodingais polipais. Paplitusi visur.
 
* '''Velelija''' ({{la|Vellela}})  – disko pavidalo iki 8  cm skersmens [[organizmas]]. Kūno pakraščiuose išsidėstę nuodingi čiuptuvai. Minta mažais jūriniais gyvūnais. Gali nukeliauti daugiau kaip 100  km. Plūduriuoja vandens paviršiuje, virš kurio kyšo [[kolonija (biologija)|kolonijos]] trikampė burė. Po audros pakrantėse gali būti iki milijono kolonijų. Gyvena visose šiltose jūrose.
 
{{Commons|Category:Cnidaria|no=T}}
 
[[Kategorija:Duobagyviai| ]]
 
{{Link FA|de}}
27 870

pakeitimų