Aisčiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Aisčiai''' (eisčiai, aistijai, estijai), sąlyginis daugelio į rytus nuo [[Vysla|Vyslos]] žemupio ir [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] gyvenusių senovės [[tauta|tautų]] pavadinimas.

 

[[Vaizdas:Map of Sarmatia in Europe, Description de L'Universe (Alain Manesson Mallet, 1685).jpg|thumb|right|250px|Lietuvos teritorijoje pažymėta estinų gentis. (Manesson Mallet žemėlapis, 1685 m.)]]

Neoromantinės pakraipos tyrinėtojai lietuviai ''estijų'' vardą laiko esančiu baltiškos kilmės, tokie patys tyrinėtojai vakariečiai – kilusiu iš vidurio vokiečių žemaičių ''este'' („jauja“) ar [[gotai|gotų]] ''aistan'' („gerbti“), tačiau labiau tikėtina, kad pirminė termino ''estijai'' reikšmė buvo tiesiog „rytiečiai“, – atrodo, sen. germanai lotyniškajam ''aestii'' giminingu žodžiu (pradedant Einhardu – žodžiu ''aisti'') vadino visų į rytus nuo Baltijos jūros gyvenusių baltų ir [[finai|finų]] genčių atstovus (šiuo metu ''estijų'' vardas išlikęs tik etniškai nebaltiškos [[Estija|Estijos]] pavadinime).

 

Kadangi senovės [[Baltai|baltų gentys]] bendro pavadinimo nėra turėjusios, [[XX amžius|XX a.]] pradžioje [[Kazimieras Jaunius]] pasiūlė jas vadinti žodžiu ''aisčiai'', paties K. Jauniaus išvestu iš senovės rašytojų minimų ''estijų'' ar ''e[i]stų'' vardo; po to keletą dešimtmečių terminas ''aisčiai'' lietuvių literatūroje vartotas kaip neva „istoriškesnis“ termino ''baltai'' pakaitalas (tarptautinį mokslinį „baltų“ terminą, išvestą iš [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] pavadinimo, [[1845]] m. knygoje ''Die Sprache der alten Preussen'' įvedė [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universiteto]] profesorius [[G. H. Neselmanas]]).

 

== Aisčių religija ==