Kulono dėsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
stilius |
||
Eilutė 3:
== Istorija ==
[[Vaizdas:Bcoulomb.png|thumb|right|200px|[[Šarlis Ogiustenas Kulonas|Š. O. Kulono]] sukamosios svarstyklės]]
[[1785]] m., eksperimentiškai matuodamas įelektrintų kūnų sąveikos jėgą naudodamasis sukamosiomis svarstyklėmis, [[Šarlis Ogiustenas Kulonas]] ({{fr|Charles-Augustin de Coulomb}}) atrado dėsnį: du sąveikaujantys taškiniai krūviai ''q<sub>1</sub>'' ir ''q<sub>2</sub>'', esantys vakuume atstumu ''r'' vienas nuo kito, veikia vienas kitą jėga. Tais pačiais metais prancūzų fizikas [[Šarlis Ogiustenas Kulonas|Š. O. Kulonas]] publikavo savo tris pirmus pranešimus apie elektrinius ir magnetinius reiškinius, kuriuose buvo aprašomas šis dėsnis. Šios publikacijos padėjo pagrindus [[Elektromagnetizmas|elektromagnetizmo]] teorijai
== Dėsnis ==
Eilutė 11:
:::: ''F'' – [[jėga]], veikianti krūvius;
:::: ''q<sub>1</sub>'' ir ''q<sub>2</sub>'' – taškinių [[Elektros krūvis|elektros krūvių]] dydžiai;
:::: ''r'' –
:::: ''k'' – proporcingumo
Eilutė 21:
Aplinkos dielektrinė skvarba parodo, kiek kartų dviejų taškinių krūvių ''q<sub>1</sub>'' ir ''q<sub>2</sub>'', esančių atstumu ''r'' vienas nuo kito, sąveikos jėga toje aplinkoje yra mažesnė negu vakuume.
Pavyzdžiui, jėga veikianti tarp dviejų [[Elektronas|elektronų]] 1 [[Nano|n]][[metras|m]] atstumu yra:
: <math>F = k \frac{q_1q_2}{r^2}={(C^{-2}\cdot N\cdot m^2)\over 4\pi\cdot 8.854\times 10^{-12}}{1.6022\times 10^{-19}(C)\cdot 1.6022\times 10^{-19}(C)\over (10^{-9})^2 (m^2)}=2.307\times 10^{-10}\;(N).</math>
Taigi tarp dviejų elektronų
Norint apskaičiuoti ne tik Kulono jėgos dydį, bet ir
: <math>\vec{F}=\frac{1}{4\pi\epsilon\epsilon_0} \;\frac{q_1 q_2}{r^3} \;\vec{r}</math>
== Kulono dėsnis kvantinėje machanikoje ==
: <math>H=-\frac{\hbar^{2}}{2m}\sum_{j}\nabla_{j}^{2}-Ze^{2}\sum_{j}\frac{1}{r_{j}}+\sum_{i>j}\frac{e^2}{r_{ij}}</math>.
| |||