Nubija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Nubija''' (iš {{egy|nbw|nebu|auksas}})  – istorinė sritis [[Nilas|Nilo]] upės slėnyje piečiau Pirmojo slenksčio, dabartiniame pietų [[Egiptas|Egipte]] ir šiaurės rytų [[Sudanas|Sudane]]. Tai - – derlingiausia ir tankiausiai gyvenama Sudano dalis, kur koncentruojasi dauguma šalies miestų.

* [[Žemutinė Nubija|Šiaurinė (Žemutinė) Nubija]] - – driekiasi tarp pirmojo ir antrojo slenksčio ir šiuo metu priklauso [[Egiptas|Egiptui]]. Visa Egipto teritorijoje buvusi istorinė Nubija buvo apsemta, pastačius [[Asuano užtvanka|Asuano užtvanką]] (apie 1960  m.).

* [[Aukštutinė Nubija]] - – yra piečiau antrojo slenksčio, tęsiasi iki penktojo slenksčio ir apima tris Nilo atkarpas. Ji yra Sudano teritorijoje, ir dar vadinama Šiauriniu Sudanu.

* Dar piečiau yra [[Butana]], arba Pietinė Nubija. Čia į Nilą įteka du svarbiausi jo intakai: [[Atbara]], kuri jungia Nubiją su šiaurine [[Etiopija]] ir [[Mėlynasis Nilas]], kuris jungia ją su centrine Etiopija. Pietinėje Nubijoje derlingos sritys šiek tiek išsiplečia ir apima dideles teritorijas, dar vadinamas "Merojės„Merojės sala"sala“. Ji yra Sudano teritorijoje, ir dar vadinama Centriniu Sudanu. Tai - – tankiausiai gyvenama ir labiausiai išvystyta Sudano dalis.

[[vaizdasVaizdas:Nubia-impantic.png|thumb|left|Nubija III tūkst. pr. m. e.]]

III tūkst. pr. m. e. - – II tūkst. pr. m. e. vid. Nubijoje egzistavo nepriklausomos valstybės, tokios kaip Vavatas, Irčetas, Seču, Iremu. [[Senoji Egipto karalystė|Senosios karalystės]] laikais Egiptas su jomis prekiavo. Maždaug tuo metu įsigalėjo Nubijos pavadinimas Nebu, kuris reiškė "auksą"„auksą“, mat [[auksas]] buvo pagrindinė Nubijos prekė. Nubija dar buvo vadinama '''Ta-Seti''' (taip pat buvo vadinamas ir piečiausias [[nomas (Egiptas)|Egipto nomas]], kuris buvo arčiausiai Nubijos) ar '''(Ta)-Neheset'''.

I tūkst. pr. m. e. pradžioje Egiptui nusilpus, susikūrė savarankiška Nubijos karalystė su sotine [[Napata|Napatoje]], kurios valdovas [[Pjanchis]] (747-716747–716) nugalėjo Egiptą ir įkūrė jo XXV faraonų dinastiją (712-663 712–663 m. pr. m. e.). Nubijos faraonai buvo laidojami Napatoje, Egipte jie įvedė kai kurių naujovių (pvz., faraonų karūnose pradėtos vaizduoti [[kobra|kobros]] galvos, kurios Nubijoje turėjo simbolinę reikšmę.

Dėl Egipto ir klajoklių genčių grėsmės iš šiaurės I tūkst. pr. m. e. viduryje karalystės centras persikėlė į Pietinę Nubiją, t. y. į [[Merojė]]s miestą. Merojėje suklestėjo savita geležies lydymo technika, valstybė daug prekiavo ir buvo pagrindinė egzotinių Afrikos prekių tiekėja. Prekyboje ji naudojosi [[Nilas|Nilo]] upe ir [[Raudonoji jūra|Raudonąja jūra]], kur buvo keletas Nubijos karalystės uostų.