Kiaušialąstė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas |
S robotas: Automatinis teksto keitimas (-atvėju +atveju) |
||
Eilutė 16:
== Ovogenezė ==
{{tvarkyti}}
Ovogenezė vyksta kiaušidėse. Ji prasideda dar iki gimimo, o baigiasi po daugelio metų ir tik tuo
Moteriškos lyties vaisiaus kiašidėse visi užuomazginiai kiaušinėliai, arba ovogonijos, ovogonii, iki gimimo diferencijuojasi į pirminius ovocitus, ovocyti primarii, kurie pradeda savo pirmąjį mejozės pasidalijimą. Šis pasidalijimas ypatingas, nes jis sustabdomas profazėje. Manoma, kad tai lemia mejozė slopinantis faktorius, kurį gamina piminį ovocitą supantys folikuliniai epiteliocitai. Pirminiai ovocitai lieka „snausti“ šioje stabtelėjusioje proazėje net 13-50 ir daugiau metų (nors didžioji dalis jų nesulaukę lytinės brandos sunyksta). Užsitęsusi motinos ovocitų mejozė gali lemti chromosominius pokyčius, pavyzdžiui, vyresnėms moterims dažniau gimsta vaikai, sergantys Dauno sindromu.
Lytiškai brandžios moters kiaušidėse kiekvieną mėnesį pradeda bręsti keliolika folikulų, kuriuose yra po vieną pirminį ovocitą. Bręstančiame folikule pirminis ovocitas didėja, jame gausėja organelių, atsiranda trynio intarpų, žievės granulių, storėja jį supanti skaidrioji sritis. Dauguma pradėjusių bręsti folikulų sunyksta. Kas mėnesį subręsta dažniausiai tik vienintelis dominuojantis folikulas, kuris plyšta ir jame esanti moteriškoji lytinė ląstelė išrieda iš kiaušidės – įvyksta ovuliacija.
|