Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika: Skirtumas tarp puslapio versijų

▲[[Vaizdas:Prisikelimo baznycia 2007-08-10.JPG|thumb|170px|Akmuo iš Alyvų kalno]]

▲Statomai bažnyčiai buvo pranašaujama XX a. [[architektūra|architektūros]] paminklo ateitis. Tą turėjo nulemti moderni stilistika, pažangios konstrukcijos, geriausios statybinės medžiagos, labai gera statybos darbų kokybė. Viduje turėjo būti geriausia įranga ir interjeras: [[liftas|liftai]], [[vargonai]], įžymiausių Lietuvos menininkų kūriniai. Netgi savo dydžiu Prisikėlimo bažnyčia turėjo pranokti visas bažnyčias Baltijos šalyse. Latvių kilmės architektas K. Reisonas šiame savo kūrinyje įkūnijo tuomet vyravusį [[racionalizmas|racionalizmą]] – išraiškingą ekonomišką paprastumą – aiškų vertikalių ritmą bazilikiniam tūriui. Tai būdinga to meto kūrybai – lakoniškomis priemonėmis išreikšti idėją, nepiktnaudžiaujant detalėmis. Tai [[protestantai|protestantų]] bažnyčioms artima stilistika.

▲Prisikėlimo bažnyčios konstrukcija – gelžbetonio rėmai, apmūryti plytų sienomis. Ypatingu būdu įruošti pamatai: į „plaukiančio“ smėlio gruntą 3,5–6,5 m gyliu įleista apie 900 gelžbetonio polių. Plokščias stogas taip pat buvo naujovė (projekte buvo numatytas šlaitinis stogas, statybos eigoje pakoreguotas į plokščią). Plytas gamino 3 vietinės plytinės (iš viso sumūryta virš 1 500 000 vnt.). Cokoliui, portalams ir laiptams naudotas lietuviškas [[granitas]], langų rėmai ir durys – iš [[ąžuolas|ąžuolo]]. Statybai vadovavo kunigas [[Feliksas Kapočius]].

▲Bažnyčios erdvė trinavė, bazilikinė. Architektūra monumentali, lakoniška, stačiakampio plano 69×26 m su balkonu vargonams ir chorui, įėjimais iš visų pusių, su dviem keturkampiais bokštais – mažuoju virš centrinio altoriaus (pietvakarių pusėje) ir didžiuoju ties pagrindiniu įėjimu (šiaurės rytų pusėje).

▲Didžiojo bokšto aukštis – 70 m, vidurinės navos – 30 m, šoninių navų – 18 m, didžiojo bokšto aukštis iki kryžiaus – 33 m, kryžiaus aukštis – 7 m, stogo terasos išmatavimai: 45×13 m. Bokšto viršutinėje pakopoje turėjo būti įrengta šv. Kazimiero [[koplyčia]], išorėje aplink ją – apžvalgos aikštelė. Žmones į bokštą turėjo kelti 2 liftai. Šventovė turėjo talpinti apie 5000 maldininkų (sėdimų vietų – 700), ant stogo terasos – 2000. Visi 56 pirmojo tarpsnio langai (jų aukštis 10 m) turėjo būti [[vitražas|vitražiniai]]. Pati bažnyčia turėjo tapti tautos [[Panteonas|Panteonu]]: specialiai įrengtose kriptose požemyje ketinta laidoti labiausiai nusipelniusius tautos veikėjus, į jas perkelti anksčiau mirusių Lietuvos įžymybių palaikus. <ref>Kaip atrodys Prisikėlimo bažnyčia // XX amžius. 1939 m. rugsėjo 12 d., Nr. 209 (961), 10 psl. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=53827]</ref>

▲[[1934]] m. [[birželio 29]] d. pirmojo Lietuvos eucharistinio kongreso metu buvo pašventintas iš [[Jeruzalė]]s Alyvų kalno atvežtas kertinis akmuo ir pradėti montuoti pamatai. Šis sudėtingas darbas kainavo beveik 160 000 litų ir išeikvojo visas turimas lėšas, todėl darbai porai metų sustojo. Suaktyvėjo aukų rinkimas, buvo platinami 10 ir 50 centų bei 1 lito aukų – „plytų“ ženkliukai. Kiekvienas norintis galėjo „įmūryti“ savo plytą (viena [[plyta]] su įmūrijimu kainavo 10 centų). [[1936]] m. vasarą aukos siekė 150 000 litų, labiau pasiturintys statybai skyrė beprocentines paskolas.

▲[[1938]] m. vasarą išmūrytos bažnyčios sienos, betonuojamas stogas. [[1939]] m. įrengti dveji cementiniai laiptai (iki stogo), sudėti visų langų ąžuoliniai rėmai (įvertinti 28 000 Lt), langai laikinai įstiklinti, pagamintos durys (jos turėjo būti dekoratyviai pjaustinėtos, apkaustytos [[varis|variu]] ir [[žalvaris|žalvariu]]), viduje pradėtas dekoratyvinis tinkavimas, šoninėse navose sudėtos juodgrindės. Iki [[1940]] m. [[sausio 4]] d. bažnyčios statybai išleista 878 470 litų, aukų surinkta apie 590 000 litų (likusi suma gauta iš vyriausybės). 1940 m. pavasarį buvo baigti pagrindiniai statybos darbai, liko nepadarytos perdangos, bokšto laiptai, interjero įranga, netinkuota išorė. <ref>Kauno architektūra / [[Jolita Kančienė]]. Prisikėlimo bažnyčia Žemaičių g. 31. - V.: Mokslas, 1991. - 350-352 psl. - ISBN 5-420-00641-3</ref>