Samo valstybė: Skirtumas tarp puslapio versijų

84 pridėti baitai ,  prieš 7 metus
S
nėra keitimo aprašymo
S
|event_start = Įsteigimas
|event_end = Suirimas
|p1 = Avarų kaganatas
|vėliava_p1 =
|s1 = Avarų kaganatas
|vėliava_s1 =
|image_coat =
Paskutiniais [[VI amžius|VI a.]] dešimtmečiais slavai, gyvenę Panonijos lygumoje ir aplink, pateko [[Avarų chanatas|Avarų chanato]] priklausomybėn. Į daugybę genčių susiskaldę slavai negalėjo pasipriešinti avarams, kol tie buvo [[Bizantijos imperija|Bizantijos]] sąjungininkai. Tačiau, kai avarai pradėjo išpuolius prieš Bizantiją, Bizantijos imperatoriai tapo slavų sąjungininkais. [[VII amžius|VII a.]] trečiojo dešimtmečio viduryje kilo slavų sukilimas prieš avarus, kurį inspiravo Bizantija. Tuo metu pasižymėjo [[frankai|frankų]] pirklys Samo (arba Samonas). Iš avarų išsilaisvinę slavai paskelbė jį savo valdovu. Samo iš susiskaldžiusių genčių, besiremiančių primityviomis politinės organizacijos formomis ([[karinė demokratija]]) ėmė kurti gentis sujungusią valstybę.
 
Samo valstybės centras buvo Moravija, tačiau valstybės sienos 623-658 m. buvo labai išplėstos, pietuose siekė [[Austrija|Austriją]], šiaurėje – [[Šprė]] upę, rytuose vidurio [[Oderis|Oderį]], o vakaruose [[Zalė|Zalę]]. [[629]]–[[639]] m. slavų valstybė kariavo su frankų karaliumi [[Dagobertas I|Dagobertu I]] ir dukart atrėmė jo žygius, [[631]] m. vyko [[Vogastisburgo mūšis]]. Po Samo mirties [[658]] m. valstybė iširo ir vėl sugrįžo [[avarai|avarų]] priklausomybėn.
 
Apie pirmosios slavų valstybės susidarymą ir jos karus su Dagobertu I pasakojama [[Fredegaras|Fredegaro]] kronikoje, parašytoje apie [[660]] m. anoniminio frankų kronikininko.
32 632

pakeitimai