Segnetoelektra [[1920]] m. buvo atrasta Segneto druskos kristaluose. Iš čia ir kilęs pavadinimas. Dėl segnetoelektrikų ir feromagnetikų savybių panašumo nuo [[1940]] m. Vakarųvakarų Europos šalyse ir JAV segnetoelektra vadinama feroelektra, o segnetoelektrikai – feroelektrikais. Gana ilgai segnetoelektra buvo laikoma retu ir egzotiniu gamtos reiškiniu, būdingu tik kai kuriems sudėtingos struktūros kristalams, o segneto elektrikaisegnetoelektrikai nebuvo plačiau taikomi [[Elektronika|elektronikoje]] ir [[Technika|technikoje]]. Ilgokai segnetoelektra nebuvo suprasta mikroskopiškai. Požiūris į segnetoelektrikus iš esmės pasikeitė, kai [[1960]] m. buvo suprastas segnetoelektros ir kristalų gardelės dinamikos ryšys: segnetoelektra atsiranda kaip kristalų [[Fazinis virsmas|fazinio virsmo]] dėl vienos gardelės optinių virpesių [[Moda|modos]], vadinamos minkštąja, temperatūrinio nestabilumo pasekmė. [[Minkštoji moda|Minkštosios modos]] koncepcija sukūrė bendrą segnetoelektros mikroskopinį vaizdą, kurio paprastumo nenustelbia daugelio segnetoelektrikų struktūros sudėtingumas.
