Slavai: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 pridėti baitai ,  prieš 8 metus
nėra keitimo aprašymo
S (r2.7.3) (robotas Pridedama: sco:Slavs)
'''Slavai''' yra tautų, kalbančių slavų kalbomis grupė. Ši grupė kartu su [[germanai]]s ir [[romanai]]s yra viena iš pagrindinių [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių]] kalbų šeimos grupių Europoje. Tautos kalbančios slavų kalbomis daugiausia gyvena Vidurio ir [[Rytų Europa|Rytų Europoje]]. Tai gausiausia Europos lingvistinė ir tautų grupė.
== Dabartinės slaviškos valstybės ==
[[Vaizdas:Slavic europe.png|thumb|200px|right|Slavų šalys]]
ŠalysDabartinės šalys, kuriose daugumą sudaro slavai yra:
[[Vaizdas:Slav-7-8-obrez.png|thumb|200px|right|Slavų genčių paplitimas [[VII amžius|VII]] - [[VIII amžius|VIII]] amžiais (šviesiai žali atspalviai (v. ir p. slavai), (tamsiai žalia) - r. slavai)]]
[[Vaizdas:Slavic peoples 6th century historical map.jpg|thumb|200px|right|Slavai pradedami minėti rašytiniuose šaltiniuose nuo VI a.]]
[[Vaizdas:Origine_slaves.png|thumb|200px|right|Slavų genčių pagrindinė teritorija, iš kurios pradedant [[V amžius|V]] amžiumi ir baigiant [[X amžius|X]] amžiumi, slavai ėmė plysti visomis kryptimis]]
'''Slavai''' yra tautų, kalbančių slavų kalbomis grupė. Ši grupė kartu su [[germanai]]s ir [[romanai]]s yra viena iš pagrindinių [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių]] kalbų šeimos grupių Europoje. Tautos kalbančios slavų kalbomis daugiausia gyvena Vidurio ir [[Rytų Europa|Rytų Europoje]]. Tai gausiausia Europos lingvistinė ir tautų grupė.
 
Šalys, kuriose daugumą sudaro slavai yra:
{|
|-
 
== Kilmė ir paplitimas ==
[[Vaizdas:Origine_slaves.png|thumb|200px|rightleft|SlavųSpėjama slavų genčių pagrindinė teritorijaprotėvynė, iš kurios pradedant [[V amžius|V]] amžiumi ir baigiant [[X amžius|X]] amžiumi, slavai ėmė plystiplisti visomis kryptimis]]
[[Vaizdas:Die Völker und Reiche der Slaven zwichen Elbe und Don bis 1125.jpg|250px|thumb|Slavų gyvenamos teritorijos ankstyvaisiais vidyramžiais]]
[[Vaizdas:Slavic peoples 6th century historical map.jpg|thumb|200px|right|Slavai pradedami minėti rašytiniuose šaltiniuose nuo VI a.]]
Slavai yra [[indoeuropiečiai]]. Slavų prokalbė susiformavo indoeuropiečių archeologinės virvelinės keramikos kultūros teritorijoje, kuri Europoje pasirodė apie 3000 m. pr. m. e. ir apėmė plotą nuo dabartinės Belgijos vakaruose iki Dnepro baseino rytuose bei pietų Švedijos ir pietų Suomijos šiaurėje. Vadinasi, tai buvo plotas, kuriame ilgainiui susiformavo germanų, baltų ir slavų kalbos.
 
 
VI ir VII a. sandūroje slavai tęsė ekspansiją net trimis kryptimis – šiaurės, traukdami į Dnepro baseiną, vakarų – kovodami dėl Vyslos baseino ir germanų žemių (asimiliavo dalį venedų, perėmę net jų vardą), bei pietų, į Balkanus. Slavų įtaką Balkanuose rodo tiurkų kilmės klajoklių bulgarų asimiliacija: 679 m. bulgarai nuo Juodosios jūros įsibrovė į slavų gyvenamas žemes, bet buvo greitai suslavinti, palikę tik savo vardą. Slavų brovimasis toliau į Graikiją, Kretą ir Mažąją Aziją baigėsi jų pačių asimiliacija šiose žemėse.
[[Vaizdas:Slav-7-8-obrez.png|thumb|200px|rightleft|Slavų genčių paplitimas [[VII amžius|VII]] - [[VIII amžius|VIII]] amžiais (šviesiai žali atspalviai (v. ir p. slavai), (tamsiai žalia) - r. slavai)]]
 
[[Vaizdas:Die Völker und Reiche der Slaven zwichen Elbe und Don bis 1125.jpg|250px|thumb|SlavųRytų ir vakarų slavų gyvenamos teritorijos ankstyvaisiaisXII vidyramžiaisa.]]
VIII-[[IX amžius|IX]] a. politiškai skirtingai organizuotos slavų tautos (kurios mažai skyrėsi savo kalba) užėmė plačią teritoriją nuo Juodosios ir Egėjo jūros iki Baltijos jūros, Ilmenio ežero, taip pat Elbės, Zalės, Bohemijos Miško, Ino, Alpių ir Adrijos jūros, taip pat iki Dono aukštupio ir Dnepro žemupio. Pietvakariuose slavai gyveno Zalcburge, Rytų Tirolyje, šiaurės Italijoje (Alpių slavai), pietuose dabartinės Graikijos teritorijoje iki Peloponeso (ezeritai, melingai) ir Bitinijoje (dabartinėje Turkijoje), tačiau šiose periferinėse teritorijose slavų gentys buvo palaipsniui asimiliuotos, jų palikuoniai iki šiol tegyveno Karintijoje, šiaurės Italijoje (slovėnai) bei Egėjo Makedonijoje (makedonai).
 
32 777

pakeitimai