Segnetoelektra: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Segnetoelektra''' arba '''feroelektra''' yra savaiminės poliarizacijos ir poliarizuotumo kitimo dėl išorinio poveikio ([[Elektrinis laukas|elektrinio lauko]], [[Temperatūra|temperatūros]], [[Šviesa|šviesos]], [[Deformacija|mechaninės deformacijos]]) sukelti reiškiniai.

== Istorija ==

Segnetoelektra [[1920]]  m. buvo atrasta Segneto druskos kristaluose. Iš čia ir kilęs pavadinimas. Dėl segnetoelektrikų ir feromagnetikų savybių panašumo nuo [[1940]]  m. Vakarų Europos šalyse ir JAV segnetoelektra vadinama feroelektra, o segnetoelektrikai - – feroelektrikais. Gana ilgai segnetoelektra buvo laikoma retu ir egzotiniu gamtos reiškiniu, būdingu tik kai kuriems sudėtingos struktūros kristalams, o segneto elektrikai nebuvo plačiau taikomi [[Elektronika|elektronikoje]] ir [[Technika|technikoje]]. Ilgokai segnetoelektra nebuvo suprasta mikroskopiškai. Požiūris į segnetoelektrikus iš esmės pasikeitė, kai [[1960]]  m. buvo suprastas segnetoelektros ir kristalų gardelės dinamikos ryšys: segnetoelektra atsiranda kaip kristalų [[Fazinis virsmas|fazinio virsmo]] dėl vienos gardelės optinių virpesių [[Moda|modos]], vadinamos minkštąja, temperatūrinio nestabilumo pasekmė. [[Minkštoji moda|Minkštosios modos]] koncepcija sukūrė bendrą segnetoelektros mikroskopinį vaizdą, kurio paprastumo nenustelbia daugelio segnetoelektrikų struktūros sudėtingumas.

== Medžiagos ==

'''Segnetoelektrikas''' (Feroelektrikas) — – kristalas ([[Dielektrikas|dielektriko]], [[Puslaidininkis|puslaidininkio]], [[Magnetikas|magnetiko]]), kuris tam tikrame [[Temperatūra|temperatūros]] intervale savaime [[Poliarizacija|poliarizuojasi]], o jo [[Poliarizacija|poliarizuotumo]] dydis ir kryptis kinta dėl išorinio [[Elektrinis laukas|elektrinio lauko]]. Daugeliu atžvilgių feroelektrikai yra feromagnetikų analogai, panašios jų [[histerezė]]s kilpos ir pan., nors mikroskopinė feroelektriškumo ir feromagnetizmo prigimtis visiškai skirtinga. Tarp feroelektrikų mokslininkams gerai žinomi BaTiO₃, NaNO₂, Pb<nowiki>[</nowiki>Zr_xTi_1-x<nowiki>]</nowiki>O₃, SbSI, SbSBr ir kt.

== Poliarizacija ==

Segnetoelektrikų [[Poliarizacija|poliarizuotumas]], o tuo pačiu ir [[dielektrinis jautris]] netiesiškai priklauso nuo išorinio [[Elektrinis laukas|elektrinio lauko]] stiprumo. Šį procesą, vadinamą perpoliarizacija, lydi dielektrinė [[histerezė]], apibūdinama poliarizuotumo sotimi ''P''_s ir koerciniu elektriniu lauku ''E''_k. Segnetoelektrikai susideda iš segnetoelektrinių [[domenas|domenų]], vienalytės savaiminės poliarizacijos sričių. Stipriame [[Elektrinis laukas|elektriniame lauke]] domenai orentuojasi [[Elektrinis laukas|elektrinio lauko]] kryptimi, segnetoelektrikas tampa viendomenis. Segnetoelektrinių domenų poslinkis [[Elektrinis laukas|elektriniame lauke]] lemia segnetoelektriko [[Dielektrinė skvarba|dielektrinės skvarbos]], [[Elektrinis laidumas|elektrinio laidumo]] ir kitų parametrų priklausomybę nuo [[Elektrinis laukas|elektrinio lauko stiprio]] ir [[Dažnis|dažnio]]. Segnetoelektrikų savaiminė [[poliarizacija]] atsiranda arba išnyksta kiekvienam segnetoelektrikui būdingoje [[Fazinis virsmas|fazinio virsmo]] temperatūroje, arba [[Kiuri taškas|Kiuri taške]]. [[Fazinis virsmas|Fazinių virsmų]] priežastys įvairiems segnetoelektriniams kristalams yra akyviai tyrinėjamos mokslininkų.

== Taikymas ==

Arti fazinio virsmo kristalų gardelė nestabili, o fizikiniai parametrai - – ekstremaliai netiesiniai ir jautrūs įvairiems išorės poveikiams. Todėl segnetoelektrikų praktinio taikymo aktualiausiose mokslo ir technikos srityse galimybės gana plačios: keisti vienas energijos formas kitomis, keisti ir išaugoti informaciją ir pan. Šiuo metu segnetoelektrikai yra plačiai taikomi įvairių prietaisų gamyboje.