Ergas (reljefas): Skirtumas tarp puslapio versijų

[[ImageVaizdas:IssaouaneErg Algeria ISS010-E-13539.jpg|thumb|250px|Issaouane Ergas [[Alžyras|Alžyre]]. ({{coord|31.18|7.93|display=inline}})]]

'''Ergas''', '''smėlio jūra''' ({{en|erg; sand sea; dune sea}}) - – didelis, palyginti plokščias [[dykuma|dykumos]] plotas, padengtas vėjo pustomu [[smėlis|smėliu]], galintis turėti šiek tiek augmenijos.<ref>{{cite web | url=http://earthobservatory.nasa.gov/Newsroom/NewImages/images.php3?img_id=16813 | title=Issaouane Erg, Algeria | publisher=NASA Earth Observatory | accessdate=2006-05-18}}</ref>

Terminas ''ergas'' kilęs iš {{ar|عرق}} 'kopų laukas'.<ref name="corps">{{cite web | url=http://www.tec.army.mil/research/products/desert_guide/lsmsheet/lsseas.htm | title=Summary: Sand Seas/Ergs/Dune Fields | work=Desert Guide | publisher=United States Army Corps of Engineers | accessdate=2006-05-18}}</ref> Pagal griežtą apibrėžimą ergas yra dykumos plotas, kuriame yra daugiau kaip 125  km² vėjo pustomo smėlio<ref name="e2">{{cite web | url=http://everything2.com/index.pl?node=erg | title=Erg | publisher=Everything2 | accessdate=2006-05-18}}</ref>, kuris dengia daugiau kaip 20 % paviršiaus.<ref name="corps"/> Mažesni plotai vadinami ''barchanų laukais'' ({{en|dune fields}}). Didžiausioje pasaulio karštojoje dykumoje [[Sachara|Sacharoje]] yra keli ergai, pvz., Čečo Ergas (''Chech Erg''; ({{coord|24.57|-2.59|display=inline}}) ir ''Issaouane'' Ergas ({{coord|31.18|7.93|display=inline}}) Alžyre.<ref>{{cite web | url=http://soil.gsfc.nasa.gov/soilform/deposits.htm | title=Soil Forming Factors | first=Christy | last=Spector | publisher=NASA Goddard Space Flight Center | date=September 24, 2001 | accessdate=2006-05-18}}</ref>

<br />Apytiksliai 85 % viso judraus antžeminio Žemės smėlio randama erguose, kurie užima daugiau kaip 32 000&nbsp; km².<ref name="e2"/> Ergai aptikti ir kitose planetose ([[Venera (planeta)|Venera]], [[Marsas (planeta)|Marsas]]), [[Saturnas|Saturno]] palydove [[Titanas (palydovas)|Titane]].

== Aprašymas ==

[[ImageVaizdas:Morocco Africa Flickr Rosino December 2005 84514010.jpg|left|thumb|''Erg Chebbi'' Maroke. ({{coord|31.17|-3.98|display=inline}})]]

Ergai išsidėstę dviem plačiomis juostomis tarp 20° ir 40° šiaurės bei 20° ir 40° pietų [[platuma|platumų]], kur pučia sausi, vėstantys [[pasatas|pasatai]]. Aktyvūs ergai būna srityse, kur per metus išlyja ne daugiau kaip 150  mm [[krituliai|kritulių]].<ref name="corps"/> Didžiausi ergai yra [[Šiaurės Afrika|Šiaurės]] ir [[Pietų Afrika|Pietų Afrikoje]], [[Centrinė Azija|Centrinėje]] ir Pietvakarių Azijoje, Centrinėje Australijoje. Pietų Amerikoje ergų yra tik [[Andai|Anduose]], bet dalyje Peru pakrantėse ir šiaurės vakarų Argentinoje yra ergų su didžiuliais [[barchanas|barchanais]]. Ergų yra ir kai kur šiaurės rytų Brazilijoje. Vienintelis aktyvus Šiaurės Amerikos ergas yra ''Gran Desierto de Altar'' ({{coord|31.95|-114.14|display=inline}}), besidriekiantis nuo [[Sonoros dykuma|Sonoros dykumos]] ([[Sonora|Sonoros]] valstija Meksikoje) iki [[Jumos dykuma|Jumos dykumos]] Arizonoje (JAV) bei Algodoneso kopų ({{en|Algodones Dunes}} pietryčių [[Kalifornija|Kalifornijoje]] (JAV). Apžėlęs ergas yra ''Nebraska Sand Hills'' regionas [[Nebraska|Nebraskoje]] (JAV). ({{coord|42.13|-102.19|display=inline}}).

[[ImageVaizdas:Rub' al Khali (Arabian Empty Quarter) sand dunes imaged by Terra (EOS AM-1).jpg|thumb|''Rub' al Khali'' dykuma [[Saudo Arabija|Saudo Arabijoje]]. ({{coord|20|50|display=inline}})]]

Smėlio jūros ir barchanų laukai daugiausiai būna regionuose, kurie yra pavėjui nuo sauso palaido smėlio telkinių (sausos [[upės vaga|upių vagos]] ir [[upės delta|upių deltos]], užliejamos lygumos, sandurai, sausi ežerai, paplūdimiai). Daug didžiųjų ergų yra pavėjui nuo upių vagų regionuose, kurie per sausringi, kad turėtų gausią augmeniją, todėl patiria smarkią [[vėjo erozija|vėjo eroziją]]. Smėlis iš tokių šaltinių nupučiamas pavėjui ir kaupiasi į didelius barchanus (dykumų kopas) vietose, kur [[vėjas|vėjo]] judėjimas sustabdomas reljefo ar susikertančių vėjo srautų.

<br />Ergai ir barchanų laukai linkę slinkti pavėjui, ir nuo smėlio šaltinių gali nutolti šimtus kilometrų. Kad susikauptų tiek smėlio, reikia labai daug laiko. Tokie dideli ergai su didžiuliais barchanais, kokie yra [[Arabijos pusiasalis|Arabijos pusiasalyje]], Šiaurės Afrikoje ar Centrinėje Azijoje susidaro per milijoną metų ar ilgiau.<ref>Wilson, I. 1971. Desert sandflow basins and a model for the development of ergs. Geographical Journal, v. 137, Pt. 2, pp. 180-199180–199.</ref> Smėlio jūros, susikaupusios reljefo žemumose, tokios kaip [[Murzuko dykuma]] Libijoje ({{coord|25.90|13.90|display=inline}}), gali sukaupti labai storus smėlio klodus (daugiau kaip 1000  m storio)<ref>Glennie, K.W. 1970. Desert sedimentary environments: Developments in sedimentology 14, Enclosure 4. New York: American Elsevier Publishing Co.</ref>). Nemažai tokių ergų kaip linijinių kopų ergai [[Simpsono dykuma|Simpsono dykumoje]] ({{coord|-24.95|137.42|display=inline}}) ir [[Didžioji Smėlio dykuma]] ({{coord|-19.70|122.62|display=inline}}) Australijoje turi ne storiau smėlio, kaip kad yra vienoje kopoje ant aliuvinės lygumos.

Viename smėlio jūros regione barchanai linkę būti vienodi. Pvz., būna ergai ar barchanų laukai, kur barchanai būna linijiniai ar pusmėnuliški, žvaigždiški ar paraboliniai. Jie paprastai būna vienodai orientuoti ir artimo dydžio.<ref>Breed, C.S., and T. Grow. 1979. Morphology and distribution of dunes in sand seas observed by remote sensing. In A study of global sand seas, edited by E. D. McKee. U.S. Geological Survey Professional Paper 1052, pp. 253-302253–302.</ref><ref>Breed, C.S., S. G. Fryberger, S. Andrews, C. K. McCauley, F. Lennartz, D. Gebel, and K. Horstman. 1979. Regional studies of sand seas using Landsat (ERTS) imagery. In A study of global sand seas, edited by E. D. McKee. U.S. Geological Survey Professional Paper 1052, pp. 305-397305–397.</ref>

Pagal prigimtį ergai būna labia aktyvūs. Palei didžiųjų barchanų bei smėlio keterų galus susidaro maži migruojantys barchanai. Atskiri barchanai erguose dažnai būna ilgesni ar platesni nei 500  m.<ref name="corps"/> Ergai nuo barchanų laukų skiriasi tiek bendru smėlių padengto ploto dydžiu, tiek barchanų forma bei dydžiu.