Konstantinas Černenka: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Konstantinas Ustinovičius Černenka''' ({{ru|Константин Устинович Черненко}}; [[1911]]  m. [[rugsėjo 24]] d. Bolšaja Tese, [[Sibiras|Sibire]]  – [[1985]]  m. [[kovo 10]] d. [[Maskva|Maskvoje]])  – [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] politikas, buvęs [[TSKP]] lyderis. K. Černenkos vadovavimo laikotarpis pasižymėjo grįžimu prie [[brežnevizmas|brežnevizmo]].

Gimė neturtingoje šeimoje, mažame miestelyje Krasnojarsko srityje. Jo tėvas dirbo vario ir aukso kasyklose, o motina rūpinosi ūkiu. [[1926]]  m. įstojo į [[komjaunimas|komjaunimą]]. Baigė trimetę kaimo jaunimo mokyklą. Pradinis išsilavinimas ir politiniai įsitikinimai padėjo jam tapti komjaunimo rajono komiteto propagandos ir agitacijos skyriaus vedėju.

[[1930]]-–[[1933]]  m. tarnavo Sovietų Sąjungos krašto apsaugoje Kinijos-SSRS pasienyje, [[Kazachstanas|Kazachstane]]. Čia [[1931]]  m. įstojo į Komunistų Partiją, buvo išrinktas pasienio užkardos partinės organizacijos sekretoriumi.

1943-1943–[[1945]]  m. K. Černenka mokėsi Maskvoje, partinių organizatorių kursuose. Į frontą nesiprašė. Per karo metus gavo vienintelį apdovanojimą  – medalį "Už„Už puikų darbą"darbą“. Vėliau trejus metus dirbo Penzos srities partinio komiteto ideologijos sekretoriumi.

Lūžis Černenkos karjeroje buvo [[1948]]  m. jo paskyrimas [[Moldova|Moldavijos]] Komunistų Partijos CK Propagandos ir agitacijos skyriaus vedėju. Ten jis susitiko su [[Leonidas Brežnevas|Leonidu Brežnevu]], tuomet buvusiu Moldavijos KP CK Pirmuoju sekretoriumi. Darbiniai santykiai peraugo į tvirtą draugystę, kuri truko iki gyvenimo pabaigos. Padedamas L. Brežnevo, K. Černenka padarė unikalią karjerą, nuo žemiausių postų pasiekęs valdžios piramidės viršūnę, nors neturėjo jokių pastebimų lyderio bruožų. Dirbdamas Maskvoje, L. Brežnevas [[1956]]  m. paskyrė K. Černenką [[TSKP CK]] Propagandos ir agitacijos skyriaus Masinės agitacijos sektoriaus vedėju. Nuo [[1960]]  m. gegužės mėn. iki [[1965]]  m. liepos K. Černenka dirbo L. Brežnevo, tuo metu [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas|TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininko]], sekretoriato vadovu.

L. Brežnevui tapus partijos vadovu, K. Černenka paskirtas [[TSKP CK]] Bendrojo skyriaus vedėju ([[1965]]  m. liepos mėn.-[[1982]]  m. lapkritis). [[1966]]–[[1971]]  m. K. Černenka buvo kandidatas į TSKP CK narius. Partijos XXIV suvažiavime [[1971]]  m. jis išrinktas CK nariu. [[1976]]  m. kovo 5 d. išrinktas [[TSKP CK sekretoriumi]], netrukus ([[1977]]  m. spalio 3 d.) tapo kandidatu į [[TSKP CK Politbiuras|Politinio biuro]] narius, o jau [[1978]]  m. lapkričio 27 d.  – pilnateisiu [[TSKP CK Politbiuras|Politinio biuro]] nariu.

Konstantinas Černenka buvo aukščiausios klasės "orgdarbuotojas"„orgdarbuotojas“. Visi regionų vadovai siekė pakliūti į priėmimą būtent pas jį. Todėl, kad žinojo: jei kreipeisi į Černenką, klausimas bus išspręstas, o reikalinga dokumentacija operatyviai bus suderinti visose instancijose. (F. Morgunas).

Turima informacija jis reguliariai dalijose su Brežnevu, todėl turėjo "Brežnevo„Brežnevo sekretoriaus"sekretoriaus“ reputaciją. XX a. 7-to dešimtmečio pabaigoje Černenka pradėtas laikyti galimu Brežnevo įpėdiniu, susijusiu su jo aplinkos konservatyviais sluoksniais. Brežnevui mirus, ir partiniuose vadovaujančiuose sluoksniuose, ir vakarų politologų buvo laikomas kartu su Andropovu, realiausiu pretendentu į Generalinio sekretoriaus postą. K. Černenka buvo laikomas L. Brežnevo statytiniu ir artimu bendražygiu, tačiau po Brežnevo mirties jam nepavyko gauti pakankamos partinių grupuočių paramos, ir nauju Generaliniu sekretoriumi [[1982]]  m. lapkričio 12 d. tapo [[Jurijus Andropovas]]. Politinis biuras būtent K. Černenkai pavedė TSKP CK plenumui pasiūlyti Andropovo kandidatūrą į Generalinius sekretorius. Didžioji kalbos plenume dalis buvo paskirta Brežnevo panegirikai, tuo pačiu pabrėžiant kolektyvinio vadovavimo būtinumą.

Išrinktas 72  m. amžiaus K. Černenka jau sunkai sirgo ir buvo vertinamas kaip tarpinė figūra. Didžiąją savo valdymo dalį jis praleido ligoninėje, kur kartais netgi vykdavo [[TSKP CK Politbiuras|Politinio biuro]] posėdžiai. Prieš pat mirtį, ten pat ligoninėje, Maskvos partinis vadovas Grišinas jam įteikė Rusijos liaudies deputato pažymėjimą.

Tuo laiku prasidėjo postbrežnevinis ir postmaoistinis tarpusavio santykių su [[Kinija]] atšilimas, tačiau santykiai su JAV liko tokie pat įtempti. [[1984]]  m., kaip atsakas į [[1980 m. vasaros olimpinės žaidynės|Maskvos olimpiados]] boikotą, buvo boikotuotos Los Andželo [[olimpinės žaidynės]]. TSRS pirmą kartą aplankė Ispanijos karalius [[Chuanas Karlosas I]]. K. Černenkos valdymo laiku praktiškai nesikeitė Politinio biuro ir [[TSRS Ministrų Taryba|TSRS Ministrų Tarybos]] sudėtis.

[[1984]]  m. vasarą būdamas [[Kislovodskas|Kislovodske]], K. Černenka susirgo, ir praktiškai iš ligoninės nebeišėjo. Tarp jo ligų  – [[širdies nepakankamumas]], [[kepenų cirozė]], plaučio suirimas, [[astma]]. [[1985]]  m. [[kovo 10]] d. ryte jį ištiko [[koma]], o tos pačios dienos vakare sustojo [[širdis]].

K. Černenka mirė valdęs vienerius metus ir 25 dienas; jis buvo paskutinis, palaidotas prie [[Nekropolis prie Kremliaus sienos|Kremliaus sienos]]. Jam mirus baigėsi penkerių metų laikotarpis („[["puošnių laidotuvių epocha"]]“), kuomet vienas po kito mirė L. Brežnevo laikų Politinio biuro nariai. K. Černenkos įpėdiniu jau kitą dieną buvo išrinktas M. Gorbačiovas, kitos kartos atstovas.

K. Černenkos atminimas, pagal tuomet buvusią tradiciją, buvo įamžintas, tačiau tai irgi buvo paskutinis toks atvejas. Černenkos vardu buvo pavadintas Šarypovo miestas bei gatvė Maskvoje (jau [[1988]]  m. istoriniai vardai grąžinti). M. Gorbačiovo valdymo laikotarpiu K. Černenka bei L. Brežnevas oficialiai buvo smerkiami, kaip sąstingio laikotarpio veikėjai (skirtingai, negu kad su M. Gorbačiovu susijęs J. Andropovas, kuriam iki pat [[1991]]  m. oficialioji propaganda rasdavo teigiamų apibūdinimų).

K. Černenka buvo vienas iš 16-kos Triskart [[Socialistinio darbo didvyris|Socialistinio darbo didvyrių]] (šiuos vardus gavo 1976, 1981 ir [[1984]]  m.; Politiniame biure be K. Černenkos tokį titulą turėjo tik [[Nikita Chruščiovas]] ir [[Dinmuchamedas Kunajevas]]).

Iš pirmos santuokos Černenko turėjo vieną sūnų, kuris tapo propagandistu [[Tomskas|Tomske]], iš antros santuokos  – dukras Jeleną ir Verą bei sūnų Vladimirą.