Gyvybės zona: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Gyvybės zona''' ({{en|habitable zone, HZ}}) - – [[Astronomija|astronomijoje]] vadinama [[erdvė]]s dalis, kurioje susidariusios tinkamos sąlygos tokiai [[gyvybė|gyvybei]], kokia yra [[Žemė]]je atsirasti ir vystytis.

Už Saulės sistemos ribų pavyzdžiu galėtų būti [[Gliese 581 d]] - – ketvirta pagal nuotolį raudonosios nykštukės [[Gliese 581]] planeta (atstumas nuo Žemės ~20 [[šviesmetis|šviesmečių]]). Teoriškai apskaičiuota, kad ši planeta skrieja gyvybės zona.

Manoma, kad tam, jog planetoje galėtų tarptiatsirasti gyvybė, planeta turi skrieti tam tikru atstumu nuo žvaigždės. Gyvybės zona apie [[žvaigždė|žvaigždę]] (arba ''ekosfera'') vadinama sferiška erdvės dalis apie žvaigždę, kurioje planetos paviršiaus temperatūra yra tinkama skystos agregatinės būsenos [[vanduo|vandeniui]] išsilaikyti. Vanduo, kuris biocheminėse reakcijose dalyvauja kaip [[tirpiklis]], laikomas būtina sąlyga gyvybei.

1959  m. fizikai ''Philip Morrison'' ir ''Giuseppe Cocconi'' gyvybės zoną apie žvaigždę aprašė [[SETI]] tyrimuose. 1961  m. ''Frank Drake'' išpopuliarino šią koncepciją, sudaręs lygtį, kuri dabar žinomąžinoma kaip [[Dreiko lygtis]]. Ji leidžia įvertinti gyvybės susidarymo tam tikram regione tikimybę.

Gyvybės zonos nuotolis nuo žvaigždės priklauso nuo tos žvaigždės dydžio ir [[šviesis|šviesio]].

:: <math>d_{AU} = \sqrt {L_{star}/L_{sun}}</math>

:: <math>d_{AU} \,</math> - – vidutinis gyvybės zonos nuotolis, išreikštas astronominiais vienetais,

:: <math>L_{star} \,</math> - – bolometrinis žvaigždės šviesis,

:: <math>L_{sun} \,</math> - – bolometrinis Saulės šviesis.

Rasti tinkamą vietą žvaigždės planetų sistemoje yra dar ne viskas, kas reikalinga gyvybei. Lygiai taip pat svarbu, kur žiūrint galaktikos masteliu yra ta žvaigždė ir jos planetos. Todėl kalbama ir apie ''galaktikos gyvybės zoną'' <ref>Charles H. Lineweaver, Yeshe Fenner, Brad K. Gibson (2004), [http://www.sciencemag.org/cgi/content/abstract/303/5654/59 ''The Galactic Habitable Zone and the Age Distribution of Complex Life in the Milky Way'']. Science Magazine, 303 tomas, 5654 nr., 59-62 psl.</ref>, nors ši sąvoka ir nėra visuotinai pripažįstama.<ref>Nikos Prantzos (2006), [http://arxiv.org/abs/astro-ph/0612316 ''On the „Galactic Habitable Zone“'']. Institut d'Astrophysique de Paris.</ref>

Iš vienos pusės, planetų sistema turi būti pakankamai arti galaktikos centro, nes ten yra pakankamas sunkiųjų [[cheminis elementas|elementų]] kiekis, reikalingas kietoms, uolingoms planetoms susidaryti. Be to, sunkesni elementai reikalingi kaip pamatas sudėtingoms gyvų organizmų molekulėms, pvz., [[geležis]] - – [[hemoglobinas|hemoglobinui]].

Antra vertus, būdama per arti centro planetinė sistema gali patirti katastrofišką susidūrimą su [[kometa|kometomis]], [[asteroidas|asteroidais]] ar net praskriejančia žvaigžde. Taip pat kyla pavojus patekti į [[supernova|supernovos]] arba galaktikos centre esančios [[juodoji skylė|juodosios skylės]] spinduliavimo zoną. Tiesa, supernovos spinduliavimo efektas gyviems organizmams dar nėra ištirtas. Spėjama, kad didelė spinduliuotės dozė iš galaktikos centro gali apsunkinti molekulių formavimąsi.

Tyrimai rodo, kad [[Žvaigždėdara|žvaigždėdaros]] rajonuose, kuriuose didelis sunkiųjų elementų kiekis (arba [[metalingumas]]), yra didesnė tikimybė masyvioms planetoms, skriejančioms netoli savo žvaigždės, susidaryti. Šios planetos nesunkiai gali sutrikdyti tokio dydžio kaip Žemė planetos [[orbita|orbitą]] ir net deformuoti pačią planetą dar iki joje atsirandant gyvybei.

* Mokslininkai ''Ian Stewart'' ir ''Jack Cohen'' gyvybės zonos koncepciją kritikuoja dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, jie laiko neteisinga prielaidą, kad nežemiškai gyvybei reikalingos žemiškos sąlygos. Antra, jų nuomone, net ir laikant minėtą prielaidą teisinga, gyvybei tinkamos planetos gali egzistuoti ir už gyvybės zonos ribų. Pvz., manoma, kad [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]] palydovas [[Europa (palydovas)|Europa]] po paviršiumi gali turėti sluoksnį, kuriame egzistuoja panašios sąlygos, kaip Žemės vandenynų dugne. Tai, kad Žemėje aptinkami [[ekstremofilai]], verčia tikėti, kad Europoje taip pat gali egzistuoti primityvi gyvybė, nors šis palydovas ir nepatenka į Saulės sistemos gyvybės zoną. Planetų biologas [[Karlas Saganas|Carl Sagan]] manė, kad gyvybė įmanoma ir dujinėse planetose  – milžinėse, tokiose kaip pats Jupiteris. Jei pavyktų tai įrodyti, šiandieninė gyvybės zonos koncepcija turėtų būti atmesta.

* Kitas argumentas  – [[Mėnulis]], kuriame gyvybė neaptinkama, nors jis ir idealiai patenka į Saulės sistemos gyvybės zoną.

* Remdamiesi kompiuteriniais modeliais savo straipsnyje ''[[Astrophysical Journal Letters]]'' žurnale mokslininkai teigia, kad panašiose į mūsų Galaktiką tokios žvaigždės kaip Saulė gali migruoti dideliais atstumais. Tai prieštarauja teiginiui, kad gyvybei galaktikoje yra palankios tik tam tikros, palyginti siauros sritys .<ref>[http://newswise.com/articles/view/544325/ Immigrant Sun: Our Star Could be Far from Where It Started in Milky Way] Newswise, RetrievedNuoroda on [[Septembertrikinta 2008-09-15]], [[2008]].</ref>.

* [[Egzoplaneta]]

* [[Fermi paradoksas]]

* [[Gliese 581 d]]

* [[Kosmoso kolonizacija]]

* [[SETI]]

* [http://www.ekoi.lt/uploads/docs/Motuza-Elektron.pdf Gediminas Motuza "Iš„Iš kur atėjome. Žemės ir gyvybės raida"raida“, V., 2008, ISBN 978-9986-443-41-4]

* [http://www.solstation.com/habitable.htm "Stars„Stars and Habitable Planets"Planets“ at SolStation]

* [http://www.rand.org/pubs/commercial_books/2007/RAND_CB183-1.pdf Stephen H. Dole and Issac Assimov'sAssimov’s Planets for Man] Žmogui gyventi tinkamų sąlygų apibrėžimas. (copyright 1964)

* [http://btc.montana.edu/ceres/astrobiology/files/HabitableZone.htm Interstellar Real Estate: Location, Location, Location - – Defining the Habitable Zone]