Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

46 pridėti baitai ,  prieš 6 metus
S
}}
 
'''Gvatemalos Respublika''' ('''Gvatemala''')  – valstybė [[Centrinė Amerika|Centrinėje Amerikoje]], [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] žemyne. Ribojasi su [[Meksika]] šiaurėje, [[Belizas|Belizu]] šiaurės rytuose, [[Hondūras|Hondūru]] ir [[Salvadoras|Salvadoru]] pietryčiuose, taip pat su [[Ramusis vandenynas|Ramiuoju vandenynu]] ir [[Karibų jūra]].
 
Šalis žymi savo istoriniu palikimu, gamtine įvairove ir gyvomis senosiomis vietinių gyventojų tradicijomis.
 
[[Vaizdas:Tikal mayan ruins 2009.jpg|thumb|left|230px|Tikalis]]
Gvatemalos teritorijoje randama 12 tūkst. metų senumo žmonių gyvenviečių, tačiau [[obsidianas|obsidiano]] strėlių radiniai liudija, kad kraštas gali būti gyvenamas jau 18 tūkst. metų. Pradžioje čia gyveno medžiotojų-rankiotojų bendruomenės, o nuo 3500  m. pr. m. e. pradėti auginti [[kukurūzai]]. Gvatemala buvo ikiklasikinės ir klasikinės [[majai|majų civilizacijos]] židinys. Gvatemalos aukštumose iš žemdirbių kaimelių, veikiant šiaurinės Mezoamerikos kultūroms, pradėjo kurtis miestai su monumentaliąja architektūra - – [[Kaminalchuju]], [[Takalik Abachas]], [[El Baulis]], [[Peteno regionas|Peteno regione]] klestėjo [[El Miradoras]]. Būtent Petene [[III a.]] suklestėjo klasikinė majų civilizacija, iškilo [[Tikalis]], [[Uašaktunas]], [[Jašha]], [[Kankuenas]], [[Seibalis]]. ~[[X a.]] klasikinė majų civilizacija dėl neaiškių priežasčių žlugo, jos įtakos centrai iš Gvatemalos persikėlė į [[Jukatano pusiasalis|Jukataną]]. Gyvybingesnė kultūra išliko tik aukštumose.
 
Ispanai Gvatemalą pasiekė [[1519]]  m., daug jos gyventojų mirė nuo kolonistų užneštų ligų. [[Ernanas Kortesas]] užkariavęs Meksiką paskyrė generolą [[Pedras de Alvaradas|Pedrą de Alvaradą]] Gvatemalos užkariavimui. Šis pradžioje sudarė sąjungą su [[kakčikeliai]]s ir nugalėjo jų priešus [[kičiai|kičius]], o vėliau negalėjo ir pačius kakčikelius. Kolonijiniu laikotarpiu šalyje sudaryta [[Gvatemalos generalkapitonija]], pavaldi [[Naujoji Ispanija|Naujosios Ispanijos vicekaralystei]]. Kadangi čia nebuvo gausu aukso, sidabro telkinių, regionas neturėjo didelės reikšmės. Pagrindinė Gvatemalos produkcija buvo cukrus, kakava, indigo, raudonieji dažai, vertinga mediena. Kolonijos sostinė dėl gamtos stichijų nuolat buvo perkilnojama: pradžioje ji buvo [[Tekpanas|Tekpane]], vėliau [[Siudad Vjecha|Siudad Vjechoje]], [[Antigva Gvatemala|Antigvoje]], kol [[1776]]  m. įkurtas dabartinis Gvatemalos miestas.
 
[[Vaizdas:Rigoberta Menchu Tum.JPG|thumb|left|120px|[[Rigoberta Menchú]] - – kovotoja už indėnų teises Gvatemaloje]]
[[1821]]  m. [[rugsėjo 15]] d. Gvatemala paskelbė nepriklausomybę nuo Ispanijos, o netrukus - – ir nuo Meksikos. Tiesa [[Čiapasas]], seniau įėjęs į Gvatemalos generalkapitoniją, atsiskyrė ir prisijungė prie Meksikos. Šalis įėjo į [[Centrinės Amerikos federacija|Centrinės Amerikos federaciją]], tačiau po pilietinio karo į valdžią atėjo [[Rafaelis Karera]] ir federacija žlugo. [[Los Altosas|Los Altoso]] regionas paskelbė nepriklausomybę, bet greitai buvo priverstas pasiduoti. Ir tolesnė XIX a. šalies istorija pasižymėjo karais tarp konservatyvių ir liberalių jėgų, kol galiausiai kovas užbaigė [[Manuelis Estrada|Manuelio Estrados]] diktatūra.
 
XX a. Gvatemalos padėtis išliko labai nestabili: dažnai vyko perversmai, vienas [[diktatūra]]s keitė kitos, valdžią buvo užėmusi karinė chunta. Šaltojo karo metais šalis tapo kapitalistinių ir komunistinių jėgų kovų placdarmu. [[1954]]  m. teisėtai ir laisvai išrinktas prezidentas [[Chakobas Arbensas]] buvo nuverstas po [[CŽV]] inspiruoto karinio perversmo. Buvo įvesta JAV visokeriopai remiama karinė diktatūra, kurios vadovaujami [[mirties eskadronai]], prisidengiant kova su komunizmu, vykdė šalies gyventojų, ypač indėnų, genocidą. Vyko politinių, karinių grupuočių, užsienio jėgų kovos, per kurias žuvo daug civilių gyventojų. [[1980]]  m. indėnai, protestuodami prieš žudynes, užėmė Ispanijos ambasadą, bet buvo vietoje iššaudyti, o pastatas sudegė. Nepaisant to, kad JAV nutraukė karinę paramą, daug valstybių nutraukė diplomatinius ryšius su Gvatemala, karas tęsėsi iki pat [[1996]]  m. Nors šalis tapo demokratine valstybe, tačiau dėl ilgo karo išgyvena didelius ekonominius ir socialinius nuostolius.
 
== Politinė sistema ==
|valign="top"|
||
# [[Aukštutinio Verapaso departamentas]]
# [[Žemutinio Verapaso departamentas]]
# [[Čimaltenango departamentas]]
# [[Čikimulos departamentas]]
# [[Peteno departamentas]]
# [[El Progreso departamentas]]
# [[El Kičės departamentas]]
# [[Eskuintlos departamentas]]
# [[Gvatemalos departamentas]]
# [[Huehuetenango departamentas]]
# [[Isabalio departamentas]]
||
12. [[Chalapos departamentas]]<br />
13. [[Chutiapos departamentas]] <br />
14. [[Kecaltenango departamentas]] <br />
15. [[Retalhuleu departamentas]] <br />
16. [[Sakatepekeso departamentas]] <br />
17. [[San Markoso departamentas]] <br />
18. [[Santa Rosos departamentas]] <br />
19. [[Sololos departamentas]] <br />
20. [[Sučitepekeso departamentas]] <br />
21. [[Totonikapano departamentas]] <br />
''Pagrindinis straipsnis: [[Gvatemalos geografija]]''
 
Gvatemala - – kalnuota šalis, kurioje dažni [[žemės drebėjimas|žemės drebėjimai]] ir [[ugnikalnis|ugnikalnių]] išsiveržimai. Čia išlikęs didžiausias Centrinėje Amerikoje drėgnųjų atogrąžų miškų masyvas.
 
[[Vaizdas:Quetzaltenango farm highlands 2009.jpg|thumb|240px|Gvatemalos aukštumos prie Kecaltenango]]
 
Pietvakariniu šalies pakraščiu driekiasi [[Šiaurės Amerikos Kordiljeros|Kordiljerų kalnai]], sudarantys 1000-3000  m aukščio aukštumas. Du pagrindiniai kalnagūbriai driekiasi per visą šalį. Šiaurėje stūksantys kalnai smarkiai apirę, bet kai kurios viršūnės vis dar siekia 3000  m aukščio. Pietinės dalies kalnai jaunesni, iš 30 juose esančių ugnikalnių trys veikiantys. Aukščiausia šalies ir visos Centrinės Amerikos viršukalnė - – [[Tachumulkas]] (4271 m). Svarbiausi šalies veikiantys ugnikalniai - – [[Akatenangas]], [[Santa Marija (ugnikalnis)|Santa Marija]], [[Pakaja]], [[Fuego ugnikalnis|Fuegas]], [[Atitlano ugnikalnis|Atitlanas]]. Siauroje lygumoje palei Ramiojo vandenyno pakrantę žemė labai derlinga nes vulkaniniais pelenais susimaišęs dirvožemis nuo kalnų buvo nuplautas žemyn. Gvatemalos šiaurėje plyti 150-250 150–250 m aukščio [[Peteno baseinas]] kuriame išplitę karstiniai reiškiniai. Šalis yra Karibų ir Šiaurės Amerikos plokščių sandūroje. Šią sandūrą žymi [[Motagvos lūžis]] - – daugelio žemės drebėjimų epicentras.
 
Būdingas klimatas - – subektvatorinis. Kadangi šalies paviršius labai nevienodas, temperatūros gan skirtingos. Ramiojo vandenyno pakrantėje vidutinė temperatūra yra 30&nbsp;°C, o plynaukštėse, iškilusiose daugiau kaip 1800  m, įprasta temperatūra - – nuo 10&nbsp;°C iki 16&nbsp;°C. Per metus iškrenta nuo 500-1000 500–1000 mm kritulių pietvakariuose iki 2000-2500 2000–2500 mm kalnyne. Iš Karibų jūros kartais atslenka galingi [[uraganas|uraganai]]. Žalos pridaro ne tik jų sukelti [[potvynis (stichinė nelaimė)|potvyniai]], bet ir aukštumų šlaituose kylančios [[nuošliauža|nuošliaužos]].
 
Didesnioji dalis Gvatemalos upių priklauso Atlanto vandenyno baseinui; tai [[Motagva]], [[Pasjonas]] ([[Usumasinta|Usumasintos]] ištaka), [[Dulsė (Gvatemala)|Dulsė]], [[Poločikas]]. Ramiojo vandenyno baseino upės trumpos ir vandeningos. Kalnuose telkšo nemažai vulkaninių ežerų, iš kurių didžiausias - – [[Atitlanas]]. Petene daug karstinių ežerų, majų vadinamų [[senotai]]s ([[Peten Ica]], [[Petešbatunas]], [[Jašha]]). Rytuose telkšo nemažas [[Isabalio ežeras]].
 
Šiaurės rytinę Gvatemalos dalį, ypač Peteno lygumas, dengia [[drėgnieji atogrąžų miškai]]. Aukštumose būdingi pušų ir ąžuolų sąžalynai, krūmynai, Ramiojo vandenyno pakrantėje - – [[savanos]], krūmynai. Šalis pasižymi didele gamtine įvairove, 13,5 % augalų ir 6,7 % gyvūnų rūšių yra endeminės. Gamtai apsaugoti įkurta daug nacionalinių parkų ir gamtos draustinių.
 
== Ekonomika ==
 
[[Vaizdas:Milpa in Quiche Guatemala.JPG|thumb|240px|Kukurūzų pasėliai]]
Dėl ilgų karų Gvatemalos ekonominė padėtis sunki. Šalis priskiriama skurdžiausių Lotynų Amerikos šalių dešimtukui. Daugiau negu pusė Gvatemalos gyentojų gyvena žemiau skurdo ribos. Didelę dalį šalies pajamų sudaro emigrantų siuntos.
 
Gvatemalos ekonomika remiasi žemės ūkiu. Perdirbamas cukrus, apranga, daugiausia skirta [[JAV]]. Kasamas [[cinkas]] ir [[švinas]], taip pat yra nikelio ir naftos telkinių šalies šiaurėje. Šalies rytuose kasamas [[nefritas]].
 
[[Turizmas]] - – viena sparčiausiai plėtojamų Gvatemaloje ūkio šakų. Kasmet per sausajį sezoną Gvatemalą aplanko 850 000 turistų, daugiausia iš JAV ir Meksikos. Vaizdingi [[Tikalis|Tikalio]], vieno iš seniausių [[majai|majų]] miestų, griuvėsiai.
 
Eksportuojamas cukrus, nafta, kava, įvairūs vaisiai ir daržovės. Importuojamas kuras, įvairūs įrengimai, transporto įranga, statybinės medžiagos, trąšos. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra [[JAV]], [[Salvadoras]], [[Meksika]].
 
[[Vaizdas:Centroamerica005.jpg|thumb|240px|Gvatemalietės iš Antigvos]]
2007  m. Gvatemaloje gyveno beveik 13 mln. gyventojų. Apie 40 % jų sudaro [[metisai]], baltieji (ispanų, italų, vokiečių, arabų kilmės) - – 16 %, [[indėnai]] - – 40 %. Yra negausios juodaodžių, [[garifūnai|garifūnų]], azijiečių bendruomenės. Gvatemala viena labiausiai indėniškų Amerikos šalių (kaip ir [[Bolivija]], [[Peru]], [[Ekvadoras]]). Beveik visi indėnai yra [[majai (tauta)|majų]] kilmės: [[kičiai]] (9,1 %), [[kakčikeliai]] (8,4 %), [[mamai]] (7,9 %), [[kekčiai]] (6,3 %) ir kt. majai (8,6 %). Daug gvatemaliečių yra emigravę į kitas Amerikos šalis - – JAV, Meksiką, Kanadą, Belizą, Hondūrą. Nepaisant didelės emigracijos, Gvatemalos gyventojų skaičius auga sparčiausiai visame Vakarų pusrutulyje.
 
Didžioji dauguma gvatemaliečių yra oficialiai krikščionys. Dominuojanti yra [[katalikai|katalikų bažnyčia]], kuriai priklauso daugiau nei pusė šalies gyventojų. Protestantiški judėjimai apima ~40 % gyventojų. Tradicinę [[majų mitologija|majų religiją]] išpažįsta bent 1 % gyventojų, tačiau dauguma etninių majų praktikuoja sinkretinį tikėjimą, jungdami katalikų ir tradicinio tikėjimo elementus. Yra negausios [[budizmas|budistų]], [[islamas|musulmonų]] bendruomenės.
 
[[Ispanų kalba]] yra vienintelė oficiali Gvatemalos kalba, ja, kaip pirmąja ar antrąja kalba šneka 93 % gvatemaliečių. Ji yra gimtoji daugeliui metisų, miestų gyventojų. Tuo tarpu kaimuose, tarp indėnų, paplitusios [[majų kalbos]]. Iš viso, Gvatemaloje pripažintos 23 tautinės kalbos.
 
Sveikatos būklė ir švietimo būklė šalyje nėra gera - – 39 proc. suaugusiųjų moterų nemoka nei rašyti, nei skaityti.
 
== Kultūra ==
 
[[Vaizdas:Pascual Abaj.jpg|thumb|right|240px|Krikščionybės ir majų tikėjimo sintezė kapinėse]]
Gvatemalos kultūra tai majų ir ispaniškosios kultūros sintezė. Po krašto užkariavimo ispanų kultūra tapo dominuojanti, o majų - – laikyta primityvia, kaimietiška. Tik pasibaigus pilietiniam karui susidarė sąlygos platesniam majų kultūros pristatymui.
 
[[Audimas]] Gvatemaloje yra vienas iš tradicinių amatų. Audžiama iš spalvotų siūlų raštais, kurie šimtus metų perduodami iš kartos į kartą. Esama daugiau kaip 300 įvairiausių raštų, ir kiekvienas jų turi savo reikšmę.
 
Veikia plastinių menų mokykla. Gvatemala taip pat turi iškilių rašytojų, tame tarpe Nobelio premijos laureatą [[Miguel Ángel Asturias|Migelį Anchelį Asturiasą]].
 
Šalis pasižymi didele tradicinės muzikos įvairove. Nacionalinis instrumentas - – [[marimba]]. Populiarūs šalyje muzikiniai stiliai - – [[karibų muzika]], [[salsa]], [[punta]], majų liaudies muzika, [[latina pop]], [[mariači]], [[rokas]].
 
[[Gvatemalos virtuvė]] labai įvairi ir skirtingai priklausomai nuo regiono. Dominuoja majų, meksikiečių kulinarinės tradicijos. Daug patiekalų gaminama iš kukurūzų, vaisių, pupelių, įvairių vietinių daržovių.