Sangrūdos šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{ltbaz||Vilkaviškio|Marijampolės|Kalvarijos savivaldybė|Sangrūda||medis|[[1973]]  m.||Algirdas Juozas Paslauskas }}
 
'''Sangrūdos Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia''' stovi [[Sangrūda|Sangrūdos]] kaime, 10  km į pietus nuo [[Kalvarija|Kalvarijos]], 4  km į šiaurės rytus nuo [[Lenkija|Lenkijos]] sienos.
 
== Istorija ==
Parapija atsirado tada, kai [[Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija]] [[Punsko valsčius|Punsko valsčių]] padalijo į dvi dalis. [[1924]]  m. parceliuojant [[Sangrūdos dvaras|Sangrūdos dvarą]] jo centras su 8 ha sodu ir trobesiais atiduoti naujai kuriamai parapijai, paskirta 1 ha žemės kapinėms. [[1924]]  m. įkurta parapija. Dvaro klėtyje įrengta laikina bažnyčia. [[1925]]  m. nupirktas akmeninis dvaro klojimas ir ant jo pamatų pastatyta medinė dvibokštė bažnyčia. Įrengta klebonija ir ūkiniai pastatai. Darbams vadovavo klebonas [[Saliamonas Kaunas]], vėliau  – klebonas [[Kazimieras Tumosa]] (įrengė 3 [[altorius]], nupirko liturginių reikmenų, rūbų).
 
[[1929]]  m. bažnyčia pašventinta. [[1930]]  m. pastatyta klebonija. Bažnyčia [[1971]]  m. sudegė. Iš buvusios klebonijos (ji 3  m pailginta ir perstatyta) kunigas [[Kazimieras Skučas]] [[1973]]  m. surentė naują bažnyčią. [[1999]]  m. pastatyta nauja modernių formų bažnyčia (architektai D. Čeponis, A. Boruta), kurios statybų iniciatorius buvo kunigas Robertas Brūzga, lėšas ir medžiagas statyboms suaukojo kaimo bendruomenė.
Parapija atsirado tada, kai [[Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija]] [[Punsko valsčius|Punsko valsčių]] padalijo į dvi dalis. [[1924]] m. parceliuojant [[Sangrūdos dvaras|Sangrūdos dvarą]] jo centras su 8 ha sodu ir trobesiais atiduoti naujai kuriamai parapijai, paskirta 1 ha žemės kapinėms. [[1924]] m. įkurta parapija. Dvaro klėtyje įrengta laikina bažnyčia. [[1925]] m. nupirktas akmeninis dvaro klojimas ir ant jo pamatų pastatyta medinė dvibokštė bažnyčia. Įrengta klebonija ir ūkiniai pastatai. Darbams vadovavo klebonas [[Saliamonas Kaunas]], vėliau – klebonas [[Kazimieras Tumosa]] (įrengė 3 [[altorius]], nupirko liturginių reikmenų, rūbų).
 
[[1929]] m. bažnyčia pašventinta. [[1930]] m. pastatyta klebonija. Bažnyčia [[1971]] m. sudegė. Iš buvusios klebonijos (ji 3 m pailginta ir perstatyta) kunigas [[Kazimieras Skučas]] [[1973]] m. surentė naują bažnyčią. [[1999]] m. pastatyta nauja modernių formų bažnyčia (architektai D. Čeponis, A. Boruta), kurios statybų iniciatorius buvo kunigas Robertas Brūzga, lėšas ir medžiagas statyboms suaukojo kaimo bendruomenė.
 
=== Parapijos kunigai ===
{{col4}}
# A. Sebastonis, 1925–1927
# [[Salemonas Kaunas]], 1928–1935
# J. Luckus, 1935–1936
# [[Kazimieras Tumosa]], 1936–1942
# [[Jonas Danielius]], 1942–1944
# [[Albinas Jaudegis]], 1947–1956
# [[Jonas Miliauskas]], 1947–1956
# [[Antanas Maskeliūnas]], 1956–1967
# [[Jonas Palukaitis]], 1967–1970
# [[Antanas Luošaitis]], 1970–1971
# [[Kazimieras Skučas]], 1971–1983
# [[Jonas Alesius]], 1983–1988
# [[Antanas Gražulis]], 1988–1989
# [[Aušvydas Belickas]], 1989–1989
# [[Edvardas Grigorjevas]], 1989–1994
# [[Robertas Brūzga]], 1994–2003
# [[Algirdas Juozas Paslauskas]], 2003–2011
# [[Juan Alejandro Dielinikaitis]], 2011–
</div>
 
== Architektūra ==
Bažnyčia stačiakampio plano (18 × 8 m), vienabokštė, su bokšteliu, [[Apsidė (architektūra)|apside]]. Vidus 3 [[Nava|navų]], atskirtų stulpais. [[Šventorius|Šventoriaus]] tvora medinių statinių. Jame [[1975]]  m. bažnyčios 50  m. jubiliejaus proga pastatytas akmeninis paminklas su metaliniu ažūriniu kryžiumi.
 
== Parapija ==
Bažnyčia stačiakampio plano (18 × 8 m), vienabokštė, su bokšteliu, [[Apsidė (architektūra)|apside]]. Vidus 3 [[Nava|navų]], atskirtų stulpais. [[Šventorius|Šventoriaus]] tvora medinių statinių. Jame [[1975]] m. bažnyčios 50 m. jubiliejaus proga pastatytas akmeninis paminklas su metaliniu ažūriniu kryžiumi.
 
== Parapija ==
=== Parapijos kūrimasis ===
Parceliuojant Sangrūdos dvarą, jo centras su sodu ir trobesiais (8 ha žemės) pavestas naujai besikuriančiai parapijai. [[1925]]  m. buvo nupirktas akmeninis dvaro klojimas, o ant jo likusių sutrumpintų akmeninių pamatų pastatyta medinė bažnyčia. Ant fasado uždėti du žemi mediniai bokštai su aukštais piramidiniais stogais ir ornamentuotais kryžiais, pagamintais [[XIX amžius|XIX]] amžiuje su rutulinėmis bazėmis. Bokštuose buvo keturi langai varpams skardenti. Virš pagrindinių durų platus langas ir lėkštas trikampis frontonas sulig stogo galu. Visa bažnyčia monotoniškai apkalta gulsčiomis lentomis, stogai skardiniai.
 
Bažnyčią statė vietiniai žmonės, kuriems vadovavo senas meistras Baltramiejus Mikulskis. Pagerbiant meistrą Sangrūdos parapijoje pradėta švęsti šv. Baltramiejaus atlaidai. Taip pat įruošta klebonija ir ūkiniai trobesiai. Šiuos darbus vykdydamas Sangrūdos klebonas kun. Saliamonas Kaunas paėmė 13.000 litų paskolą. Jo įpėdinis kun. Kazimieras Tumosa skolas išmokėjo, įtaisė tris altorius, reikalingą inventorių, liturginius rūbus ir kt.
 
[[1929]]  m. bažnyčia pašventinta. [[1940]]  m. Sangrūdoje tebuvo 40 gyventojų. Tais metais parapija turėjo 1748 katalikus ir priklausė Kalvarijos dekanatui.
 
=== Sovietmetis ===
[[1971]]  m. [[kovo 26]] d. bažnyčia sudegė. [[Velykos|Velykų]] švenčių šv. Mišios buvo atlaikytos prie klebonijos kampo. Netrukus į Sangrūdą atsiunčiamas 6 metus vikaravęs jaunas kunigas [[Kazimieras Skučas]] (gim. [[1934]]  m., kunigu įšventintas [[1965]]  m.).
 
Kadangi negavo leidimo stalyti naują bažnyčią, buvo išsiderėta, kad iš buvusios klebonijos pastato (špitolės), stovėjusios prie pat senosios bažnyčios šventoriaus, būtų įruošta maldos namai. Karkasinis klebonijos pastatas buvo 3 metrais pailgintas, padidinti langai, perstatytas. Vėliau paslapčia pristatytas bokštas su varpu ir šviesiais langais virš frontono durų. Priešingoje stogo dalyje įruoštas pakilimas, virš kurio nedidelis bokštelis. Naujasis pastatas įgavo jaukios bažnytėlės pavidalą. Jis yra 18  m ilgio ir 8  m pločio, talpina iki 250 žmonių. Kiek vėliau klebonavęs kun. [[Jonas Alesius]] iš pagrindų atnaujino bažnytėlės vidaus apdailą, nupirko gintarinius kryžius, naujus sietynus.
 
[[1975]]  m. [[spalio 5]] d. Sangrūdos parapija minėjo 50 metų parapijos jubiliejų. Ta proga šventoriuje buvo pastatytas akmeninis paminklas. Sudegusios bažnyčios pamatų vietoje įruošta kryžiaus pavidalo gėlių lysvė, pastatyti trys kryžiai (išlikę po gaisro).
 
Kad ir kaip sovietinė valdžia stengėsi slopinti tikėjimą, parapijos dvasios palaužti nepavyko. Tokia mažytė parapija išaugino net 7 kunigus (2 iš jų vyresnės kartos): Petras Sitka, Juozas Barkauskas, Juozas Kaknevičius, Deimantas Brogys, Vitas Kaknevičius, Alvydas Dvareckas, Vytautas Kajokas.
 
=== Atgimimo metai ===
[[1995]]  m. Sangrūdos parapijos klebono R. Brūzgos iniciatyva pradėta statyti nauja bažnyčia. Bažnyčią projektavo architektai iš Vilniaus D. Čeponis ir A. Boruta. Statyba vyko „apglėbiant“ senosios sudegusios medinės bažnyčios pamatus. Šiuolaikiško stiliaus statinys gražiai įsikomponavo [[bažnytkaimis|bažnytkaimio]] aplinkoje ryškiai pagyvindamas nuotaiką.
 
Senoji bažnyčia toliau tarnauja parapijiečiams kaip šarvojimo salė. Bažnyčios statyba kainavo apie 2 mln. litų. Lėšas aukojo šalpos organizacija „Renovabis“ iš Vokietijos, Amerikos lietuvis Algirdas Markevičius, Marijampolės rajono savivaldybė, parapijiečiai.
 
Bažnyčia konsekruota [[1999]]  m. [[birželio 6]] d. Jo ekscelencija vyskupas J. Žemaitis, įvertinęs Sangrūdos klebono Roberto Brūzgos veiklą, savo dekretu jam suteikė Vilkaviškio vyskupijos kapitulos garbės kanauninko titulą. [[2000]]  m. Sangrūdos parapijoje priskaičiuojama 1132 parapijiečiai. Naujoji šventovė tapo ne tik maldos namais, bet ir kultūros židiniu.
 
[[Kategorija:Sangrūda]]