|
|atstovas2 =
}}
'''Karintijos marka''' – pasienio regionas ([[marka]]) pietrytinėje [[Rytų Frankija|Rytų Frankijos]] dalyje, o vėliau [[Šventoji Romos imperija|Šventojoje Romos imperijoje]] 889-976 889–976 m. Markos teritorijos apėmė sritis, kur dabar yra pietinė [[Austrija]] ir [[Slovėnija]].
Iki 889 m. būsimosios markos taritorijosteritorijos priklausė [[Karantanija]]i, kuri buvo pavaldi [[Bavarijos kunigaikštystė|Bavarijai]], kuri savo ruožtu buvo pavaldi [[Rytų Frankų karalystė|Rytų Frankų karalystei]]. Jos paskutinis kunigaikštis buvo [[Arnulfas Karintietis]], [[Karolingai|Karolingo]] [[Karlomanas (Bavarija)|Karlomano]] neteisėtas sūnus.
887 m. ėmęs valdyti visą karalystę, Arnulfas sudalino pietrytines teritorijas į kelias atskiras markas. Kitos tuo metu sukurtos markos buvo [[Austrijos marka]], [[Krainos marka]] ir [[Istrijos marka]]. Karintijos marka buvo nuolat puldinėjama barbarų [[madjarai|madjarų]], kurie nusiaubė jos teritorijas. Didžiausios markos gyvenvietės buvo [[Fryzachas]] ir [[Filachas]]. 952 m. marka, kartu su Kraina, Istrija ir [[Friuli marka|Friuli]] priskirtos Bavarijos kunigaikštystei. Joje viešpatavo [[Luitpoldingai|Luitpoldingų]] giminės markgrafai.
976 m. [[Imperatorius Otonas II]] nusprendė sukurti savo imperijoje šeštąją kunigaikštystę. Dėl to jis pakėlė Karintijos marką į [[Karintijos kunigaikštystė|kunigaikštystę]], ir į ją sujungė pietrytines markas.
[[Kategorija:Austrijos istorija]]
[[Kategorija:Slovėnijos istorija]]
| 