Bavarijos kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 36:
|nacionalinis_devizas =
|valstybinis_himnas =
|sostinė = [[Rėgensburgas]] (iki 1255 m.), [[Miunchenas]] (nuo 1505 m.)
|sostinė_tremtyje =
|valstybinės_kalbos = [[lotynų kalba|lotynų]], [[vokiečių kalba|vokiečių]]
Eilutė 51:
|atstovas2 =
}}
'''Bavarijos kunigaikštystė''' arba '''Bavarijos hercogystė''' ({{de|Herzogtum Baiern}}) – [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] [[kunigaikštystė]], su pertrūkiais egzistavusi 907–1623 m. Jos pagrindinės teritorijos
== Istorija ==
Eilutė 65:
Po 948 m. Bavarijoje įsigalėjo Liudolfingų atšaka, kuri sustiprino kunigaikštystę: 952 m. prisijungė [[Veronos marka|Veronos marką]], sutramdė madjarus ir atkūrė ramybę rytinėse teritorijose. Tai buvo didžiausias kunigaikštystės išsiplėtimas per visą istoriją. Nepaisant to, kad Bavarijos Liudolfingai buvo susiję giminystės ryšiais su Imperijos valdančiąja dinastija, jie ne kartą rengė sąmokslus prieš imperatorių. Po nepasisekusio sąmokslo 976 m. [[imperatorius Otonas II]] nubaudė Bavarijos kunigaikštį [[Henrikas II (Bavarija)|Henriką II]], jo pietines ir rytines žemes ([[Krainos marka|Krainos]], [[Vindijos marka|Vindijos]], [[Istrijos marka|Istrijos]], [[Savijos marka|Savijos]], [[Veronos marka|Veronos]] ir kitas markas) atskirdamas kaip [[Karintijos kunigaikštystė|Karintijos kunigaikštystę]]. Taip Bavarija neteko pusės savo teritorijos.
Po šio smūgio Bavarija nebesugebėjo
Galiausiai 1070 m. Bavarija atiduota iš Italijos kilusiam [[Velfas I (Bavarija)|Velfui]], kuris įtvirtino [[Velfų dinastija|Velfų dinastiją]], valdžiusią 110 m. Velfai stiprino savo pozicijas, ir galiausiai be Bavarijos užvaldė ir Saksoniją. Tuo metu vykusiuose [[Investitūros karai|Investitūros karuose]] jie palaikė [[Popiežius|Popiežiaus]] pusę ir kariavo su imperatoriais, kurių valdžios centras buvo [[Frankonija|Frankonijoje]] ir [[Švabija|Švabijoje]]. Tuo metu Bavarijai priklausiusioje Rytų markoje sustiprėjo [[Babenbergai]], kurie naudojosi nesutarimais tarp Velfų ir imperatorių ir keletą kartų sugebėjo paimti Bavarijos sostą.
===Vitelsbachai===
Galiausiai [[1180]] m. ilguose karuose pergalę šventė imperatorius, kuris atėmė Bavariją iš paskutiniojo Velfo [[Henrikas III Liūtas|Henriko Liūto]]. Bavarijos sostas atiduotas vietinei didikų giminei [[Vitelsbachai|Vitelsbachams]]. Ši dinastija atnešė pastovumą ir klestėjimą, ir
Nepaisant to, įsišaknijęs feodalizmas spartino feodalinį susiskaldymą. Kadangi Vitelsbachai neturėjo įsitvirtinusių sosto paveldėjimo tradicijų, jau 1255 m. vieninga Bavarijos kunigaikštystė panaikinta, ją padalijant į [[Aukštutinės Bavarijos kunigaikštystė|Aukštutinės Bavarijos]] ir [[Žemutinės Bavarijos kunigaikštystė|Žemutinės Bavarijos]] kunigaikštystes. Maždaug tuo metu nuo Bavarijos nepriklausoma tapo [[Zalcburgo arkivyskupystė]].
| |||